Kiekvieną mėnesį Žmogaus teisių balsas apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas Lietuvoje. Kviečiame domėtis Lietuvos įvykiais kartu!
Prie Vyriausybės – protestas dėl migracijos politikos
Lapkričio 7 d. prie Vyriausybės susirinko iki 100 nevyriausybinių organizacijų atstovų ir aktyvistų į protestą prieš Lietuvos veiksmus su migrantais pasienyje. Protestuotojai atsinešė įvairių plakatų: „Prieš neapykantą, už migrantus“, „Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“, „Visi žmonės legalūs“, „Statykit tiltus, ne sienas“, „Kad pasienis netaptų kapinynu“ ir t.t. „Apgręžimo politika netenkina, ji yra nelegali pagal tarptautinę teisę. Manau, kad neteisėta migracija turi būti sprendžiama geopolitiniame lygmenyje, o ne stumdant sušalusius žmones“, – kalbėjo vienas protesto dalyvis. Protesto dalyviai taip pat turi parengę peticiją su 8 reikalavimais dėl migracijos politikos, tačiau kadangi į ją nebuvo atsižvelgta, buvo surengtas protestas.
Žmogaus teisių gynėjai Seime vėl ragina ratifikuoti Stambulo konvenciją.
Žmogaus teisių gynėjai vėl ragina ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris, o valdančiųjų atstovai tikisi ją ratifikuoti per šią kadenciją. „Vilniaus moterų namų“ vadovė, psichologė ir psichoterapeutė Lilija Henrika Vasiliauskė sako, kad dabar šalyje galiojantis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas „didele dalimi realizuoja kai kurias Stambulo konvencijos nuostatas“, todėl kitas žingsnis yra dokumento ratifikavimas. Laisvės partijos frakcijos atstovė Morgana Danielė tikisi, kad konvencijos klausimas greitai bus išspręstas: „Nepaisant milžiniškos dezinformacijos kampanijos prieš šitą konvenciją, nepaisant to, kad linkstame būti Rusijos lygio šalimi (…), aš labai tikiuosi, kad nebūsime tokia valstybe, kuri kurs savo kreivus dviračius, tačiau naudosis jau sukurtais įrankiais, jų visuma ir kad Stambulo konvencijos klausimas bus išspręstas dar šitos kadencijos metu“, – sakė M. Danielė.
Ateityje bus galima laikyti tautinių mažumų kalbų valstybinį brandos egzaminą
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šį mėnesį pranešė, jog ateityje bus galima laikyti tautinių mažumų kalbų (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) valstybinį brandos egzaminą, o pasiruošimas šio sprendimo įgyvendinimui prasidės jau 2022 metais. Ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, tokį sprendimą ilgą laiką siūlė tautinių mažumų bendruomenės, toks sprendimas priimtas dvišaliame Lietuvos ir Lenkijos susitikime dėl švietimo. Šiuo metu galima laikyti tik mokyklinį gimtosios kalbos egzaminą.
Netrukus bus užbaigti nagrinėti neteisėtų migrantų prieglobsčio prašymai
Migracijos departamento pateiktame pranešime jau išnagrinėtos beveik visos nelegalių migrantų prieglobsčio prašymo bylos: iš 3161 pateikto prašymo teliko 140 pačių sudėtingiausių. Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė teigia, jog kiekvieną dieną atsiranda nelegalių migrantų, prašančių savo norų sugrįžti į kilmės šalis. Pabėgėlio statusas suteiktas dešimčiai asmenų, atvykusių iš nesaugių šalių, taip pat iš ten, kur asmenys verčiami eiti į karo tarnybą ir atlikti karo nusikaltimus. Ne visi prašymai buvo patenkinti, tačiau 28 afganistaniečiams dėl neaiškios situacijos jų valstybėje suteikti humanitariniai leidimai, kurie neužtikrina dalyvavimo valstybės integracijos programoje, bet leidžia metus Lietuvoje gyventi ir dirbti.
Jei vaikai jaučia, kad tėvai pažeidžia jų teises, jie patys gali kreiptis dėl vakcinacijos
Šį mėnesį Vyriausybė paskelbė, kad nuo metų pabaigos galimybių pasas bus reikalingas ir vaikams nuo 12-os metų. Sveikatos ministro Arūno Dulkio teigimu, taip siekiama apsaugoti vaikus. Visgi, jei vaikams nuo 12-os metų pasiskiepyti nepavyksta dėl nesutarimo su tėvais, vaiko teisių specialistai siūlo pagalbą šeimoms, kuriose dėl skiepijimosi kyla nesutarimų. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Irma Skuodienė teigia, kad jei vaikai jaučia, jog pažeidžiamos jų teisės, gali kreiptis pagalbos. Ją suteiks kiekviename mieste esantis vaiko teisių skyrius.