Kiekvieną mėnesį Žmogaus teisių balsas apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas Lietuvoje. Kviečiame domėtis Lietuvos įvykiais kartu!
Apie 300 migrantų vaikų pradeda mokytis lietuvių kalbos
Nors šiemet per pasienį patekusius virš 4 tūkstančių nelegalių migrantų siekiama išsiųsti į kilmės šalį, pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvenciją ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, Lietuva įsipareigoja suteikti migrantų vaikams ugdymą. Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, vaikų ugdymas svarbus ir dėl socialinių aspektų – nežinant, kiek laiko migrantai užtruks Lietuvoje, reikalinga migrantų vaikų socialinis integravimas, o kalba padės bendrauti, žaisti, ir, esant reikalui, pradėti mokytis ugdymo įstaigoje Lietuvoje.
Ministerija diskriminavo žmones su negalia
Šių metų spalį išnagrinėta byla dėl 2018 m. įvykusio incidento, kuomet pareiškėja norėdama sudaryti sutartį su profesinio mokymo įstaiga nebuvo pakviesta mokytis, mat ugdymo įstaiga negalėjo užtikrinti pagal pareiškėjos negalios formą būtinų mokymosi sąlygų. Bylą prieš Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją pareiškėja laimėjo, savo poziciją argumentavusi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija ir kitais teisės aktais bei teismų praktika. Lietuvos valstybinis administracinis teismas ne tik konstatavo mokymosi sąlygų neužtikrinimo atvejį, bet ir pripažino, jog ministerija diskriminavo pareiškėją ir pažeidė Lygių galimybių įstatymą.
Šeimų sąjūdžio mitingas į Katedros aikštę buvo perkeltas neteisėtai
Anot Vilniaus apygrados administracinio teismo, rugsėjo 10-ąją vykęs Šeimų sąjūdžio mitingas prieš ribojimus imuniteto nuo COVID-19 neturintiems asmenims, prieš tos pačios lyties asmenų partnerystės įstatymo įteisinimą ir kitus klausimus galėjo vykti prie Seimo. Teismas nusprendė, jog Vilniaus miesto savivaldybė neįrodė realios grėsmės ir savo poziciją grindė tik hipotetiniu viešosios tvarkos pažeidimu. Teismas konstatavo, jog teisė į susirinkimų laisvę yra fundamentali demokratinėje visuomenėje. Šiuo atveju siekiant ją riboti nebuvo pateikta pakankamai faktų, skaičiavimų, objektyvių tyrimų.
Lietuva pirmą kartą tapo Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos nare
Niujorke, Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, vykusiuose rinkimuose Lietuva buvo išrinkta į JT Žmogaus teisių tarybą 2022-2024 metų laikotarpiui. Iki tol Lietuva JT Žmogaus teisių taryboje veiklą vykdė kaip stebėtoja, o nuo 2022 metų sausio 1 d. trejiems metams taps pilnateise jos nare. Lietuva įsipareigojo aktyviai ginti žmogaus teisių universalumą ir skatinti veiksmingą bendradarbiavimą su valstybėmis bei pilietine visuomene visame pasaulyje. Tiek užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, tiek šalies prezidentas G. Nausėda džiugiai sutiko šią žinią. Pasak prezidento, Lietuvai tai bus puiki galimybė parodyti lyderystę žmogaus teisių srityje.
Rasa Račienė susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda
LGBT vaiko mama Rasa Račienė, prieš porą savaičių išplatinusi viešą laišką šalies prezidentui dėl LGBT vaikų diskriminacijos, gavo kvietimą siūlantį susitikti su G. Nausėda. Savo laiške R. Račienė daug dėmesio skyrė užgauliojimams, keiksmams bei diskriminacijai, su kuriais susiduria kitos seksualinės orientacijos žmonės. R. Račienė ir G. Nausėda susitiko spalio 25 dieną ir aptarė problemas, su kuriomis susiduria LGBT žmonės bei jų tėvai, Partnerystės įstatymą. R. Račienė teigė, jog buvo prezidento išklausyta. Anot jos, susidarė įspūdis, kad šalies vadovui nėra tas pats kaip Lietuvoje gyvena žmonės, įskaitant žmones, priklausančius LGBT bendruomenei.