Kiekvienas vaikas nusipelnė saugios ir mylinčios šeimos. Socialinės globos sistema veikia geriausiai, kai yra naudojama siekiant užtikrinti vaikų apsaugą ir rūpybą trumpuoju periodu, kol bus išspręsta šeimos krizė ir jie galės saugiai grįžti namo, arba tol, kol vaikas pateks į naują nuolatinę įtėvių šeimą. Visgi, daugelis vaikų socialinės globos sistemoje užstringa ilgam. Vidutinė laiko, kurį vaikai praleidžia globos įstaigose, trukmė yra šiek tiek daugiau nei pusantrų metų. Apie 15 % į sistemą patekusių nepilnamečių Amerikoje lieka laikinoje priežiūroje tris ar daugiau metų. Dar daugiau problemų sukelia situacijos, kai vaikas pakliūna į netinkamus įtėvių namus. Net 70 % jaunuolių iš globos sistemos nukeliauja į nepilnamečių pataisos namus. Trečdalis Amerikoje gyvenančių jaunų benamių anksčiau buvo globojami globos įstaigose. 50 % niekada nebaigs mokyklos ir tik 15 % toliau mokysis universitete. Dėl labai skirtingo Amerikoje gyvenančių žmonių požiūrio į baltąsias ir juodąsias šeimas, žymiai daugiau juodaodžių vaikų atsiduria socialinėje globoje, kas vėliau lemia ir didesnį įsitraukimą į nusikalstamas veiklas.
Smurtas
Vaikai yra lengvi smurtautojų taikiniai. Nesvarbu, ar tai vyksta jų biologinių tėvų namuose, ar globėjų, nepilnamečiai dažniausiai nesikreipia pagalbos. Jie gali jausti gėdą, manyti, kad patiriama skriauda yra jų pačių kaltė. Labai dažnai vaikai baiminasi, kad jei kam nors praneš, niekas nesulaikys smurtaujančių tėvų ar įtėvių ir tai tik pablogins situaciją. Nepilnamečiai, kurie yra atimami iš biologinės šeimos, patenka į socialinės rūpybos rankas. Annie E. Casey fondo duomenimis, apie 18 % vaikų yra atimami iš biologinių tėvų namų dėl smurto ar seksualinio išnaudojimo. Blogiausia yra tai, kad vienas iš trijų vaikų socialinės rūpybos sistemoje patiria prievartą, todėl ką tik iš tėvų atimto nepilnamečio rizika patirti smurtą padvigubėja. Tai reiškia, kad daugiau nei 40 800 vaikų, kurie niekada nepatyrė fizinio išnaudojimo, dabar gali. Nerimą kelią ir tai, kad nepaisant tūkstančių rūpestingų suaugusių, kurie tampa globotojais, egzistuoja ir tūkstančiai tų, kurie išnaudoja vaikus. Pasitaiko ir taip, kad nepasiruošę vaikų auginimui žmonės yra suaugę šeimos nariai arba artimi draugai, kuriuos, deja, tėvai gali pasirinkti rūpintis savo vaiku globos sistemoje.
Seksualinis išnaudojimas
Didelė dalis vaikų, patekusių į socialinės globos sistemą, patiria seksualinę prievartą bei yra apgyvendinami žymiai labiau traumuojančioje ir nesaugioje aplinkoje. Keletas tyrimų rodo, kad seksualinis išnaudojimas yra dažna problema globos sistemoje:
- John Hopkins universiteto atliktas tyrimas, kuriame buvo stebima globojamų vaikų grupė Merilande, parodė, kad įvaikinti nepilnamečiai yra keturis kartus labiau linkę tapti seksualinio išnaudojimo aukomis nei jų bendraamžiai.
- Oregono ir Vašingtono valstijų tyrimai nustatė, kad beveik trečdalis globojamų vaikų yra bent kartą pranešę apie prievartą naudojantį globėją ar kitą suaugusį namuose.
Daugiau nei pusė 2013 m. per FTB reidus visoje JAV rastų nepilnamečių aukų, kurios buvo parduotos seksualiniam išnaudojimui, priklausė socialinės rūpybos sistemai. Ši statistika parodo sistemos klaidas sprendžiant pasikartojantį seksualinį išnaudojimą. Nuteisti prievartautojai iš karto pripažįsta, kad vaikai iš globos namų yra lengvai prieinami, nes suaugusieji, kuriems paskirta juos saugoti, to nedaro.
Didelė rizika tapti benamiais
Didžiausią riziką tapti benamiais turi tie žmonės, kurie užaugo socialinės rūpybos namuose. 25 000–30 000 jaunuolių, kuriems kasmet sukanka 18 metų (kai kuriose valstijose 21 m.), turi išsikelti iš globos namų. Skirtingai nuo daugelio savo bendraamžių, kurie ir toliau gyvena su tėvais arba gauna finansinę paramą, šie jaunuoliai turi ieškoti būdų, kaip išlaikyti save patys. 1990–2011 m. paskelbtų tyrimų apžvalga parodė, kad nuo 11 % iki 36 % jaunimo tampa benamiais būtent tuo laikotarpiu, kai sukanka pilnametystė.
Jaunimas, tapęs benamiais, patiria daug tų pačių problemų kaip ir kiti namų neturintys jaunuoliai ar suaugusieji, tokių kaip: didelis psichikos ligų bei sutrikimų skaičius, aukšta fizinės ar seksualinės viktimizacijos rizika ir prieigos prie sveikatos priežiūros paslaugų trūkumas.
Šansai tapti benamiais 18 metų buvo didesni tiems, kurie
- Yra pabėgę daugiau nei vieną kartą iš globos namų,
- buvo patyrę smurtą dar prieš patenkant į globą, dėl to buvo išsivystę daug socialinių ir psichologinių problemų,
- užsiėmė nusikalstama veikla. Daug teistumų (keturis ir daugiau) turintys ar reabilitacijos ligoninėje buvę jaunuoliai yra 1,5 karto labiau linkę tapti benamiais.
- Neturėjo galimybės ar nenorėjo užmegzti santykių su biologiniais tėvais, seneliais ar tolimesniais giminaičiais,
- Priklausė rasinei mažumai. Afroamerikiečiai turi 1,8 kartai didesnę tikimybę tapti benamiais.
- Turi vaikų. Šeimas turintys jaunuoliai dvigubai labiau linkę nesusirasti stabilios gyvenamosios vietos.
- Dažnai buvo blaškomi po skirtingus globos namus. Per gyvenimą gyvenant daugiau nei vienuose globos ar įtėvių namuose padidina net 1,5 karto tikimybę tapti benamiais po to, kai sukanka 18 metų.
Teisė į švietimą ir edukaciją
Globos sistemai priklausantys moksleiviai sukuria įvairialypę ir pažeidžiamą besimokančiųjų grupę, kuriai reikia daugiau dėmesio iš mokytojų. Kokybiškam ugdymo procesui trukdo daugybė priežasčių, pavyzdžiui, į sistemą patekę vaikai yra žymiai mobilesni. Nuolatinis kraustymasis didina tikimybę pereiti iš vienos mokyklos į kitą nesibaigus mokslo metams, taip sumažinamas skaičius dienų, kurias mokiniai praleidžia mokymosi įstaigose. Be to, globojami vaikai jaučiasi atstumti bendraamžių, patiria patyčias, spaudimą iš aplinkinių, kuris gali demotyvuoti mokymąsi. Daugybė atliktų tyrimų rodo ženkliai mažesnius pasiekimus matematikos bei anglų kalbos srityse. Iš viso to seka maža tikimybė baigti vidurinę mokyklą ir stoti į universitetą ar kolegiją. Globos sistemoje esantys vaikai paprasčiausiai susiduria su dideliu kiekiu kliūčių, kurios trukdo mokymosi sėkmei.
Sakoma, kad neįmanoma pakeisti viso pasaulio, tačiau galima padaryti vieno žmogaus pasaulį geresne vieta. Daugumai vaikų, atėjusių iš sudėtingos aplinkos, tereikia šiltų namų ir mylinčių tėvų. Bandyti sugriauti ir iš naujo pastatyti globos sistemą yra labai sunku, pokyčiai turi prasidėti iš vidaus. Kuo daugiau žmonių atsikratys stigmos apie įsivaikinimą ir suras savyje jėgos ir meilės nuskriaustam vaikui, tuo daugiau nekaltų gyvybių patikės šviesesne ateitimi.
Agnė Greimaitė
Tarptautinė politika