„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu!
Sekmadienį, sausio 17 d., buvo suimtas iš Berlyno (kuriame gydėsi po pasikėsinimo nužudyti nunuodijant) į Rusiją sugrįžęs Rusijos opozicijos lyderis Aleksėjus Navalnas. Nusileidus Šeremetjevo oro uoste A. Navalnui leista patekti iki pasų kontrolės, kurioje jį ir jo žmoną pasitikę uniformuoti pareigūnai pareikalavo vykti į policijos nuovadą. Drauge lėktuvu vyko ir A. Navalno advokatė, tačiau jai uždrausta vykti drauge.
Pasak Rusijos šaltinių, Navalnas suimtas remiantis 2014 metų byla, pasak kurios jis gavo 3,5 metų lygtinę bausmę (Europos Žmogaus teisių teismas šį sprendimą laiko „savavališku ir akivaizdžiai nepagrįstu“). A. Navalnas, reabilituodamasis Berlyne, negalėjo atvykti į iškvietimą Rusijoje, tačiau vis tiek yra kaltinamas 5 metų bandomojo laikotarpio, pasibaigusio 2020 m. gruodžio 30 d., pažeidimu.
Jungtinių tautų organizacija, Europos Komisija ir Vakarų Europos valstybės ragina nedelsiant paleisti neteisėtai suimtą Rusijos opozicijos lyderį bei teisines procedūras vykdyti laikantis teisės viršenybės principu. Taip pat raginama atlikti išsamų ir nešališką tyrimą dėl pasikėsinimo jį nužudyti – manoma, kad šis pasikėsinimas taip pat yra Kremliaus darbas, siekiant susidoroti su politiniu oponentu.
Antradienį, sausio 19 d., NVO Human Rights Watch pranešė, kad Sirijos pabėgėliai Arsale, Libano mieste, esančiame Sirijos pasienyje, neturi pakankamų apgyvendinimo sąlygų, kad galėtų saugiai gyventi atšiauriais žiemos mėnesiais. Taip pat pasidalinta vaizdo įrašu, kuriame galima pamatyti kaip šioje vietovėje jie gyvena.
Po 2019 metų Libano Aukščiausiosios Gynybos Tarybos įsakymo Arsale išardyti prieglaudas, jau antrą žiemą šitaip gyvena daugiau kaip 15 000 Sirijos pabėgėlių. Šis įsakymas privertė pabėgėlius atšiauriomis klimato sąlygomis (įskaitant ir minusinę temperatūrą bei potvynius) gyventi pašiūrėse be stogų ir apšiltinimo.
Pasak Human Rights Watch pabėgėlių ir migrantų teisių koordinatorės Michelles Randhawos, – „Arsale gyvenančių Sirijos pabėgėlių, priverstų išardyti savo prieglaudas, gyvenimo sąlygos nuo pat 2019 m. išlieka pasibaisėtinos.“ M. Randhawos manymu, šių žmonių padėtį, ribojant judėjimą, blogina ir COVID-19 situacija, šitaip sukeliant didesnę grėsmę jų saugumui.
Vengrijos vyriausybė riboja knygų apie homoseksualumą leidybą. Antradienį Vengrijos vyriausybė, kuri diskriminuoja LGBTQ bendruomenę, pavertė šį klausimą svarbia politinės dešinės darbotvarkės dalimi bei įsakė leidėjams išspausdinti įspėjimus, identifikuojančius knygas, kurių turinys „neatitinka tradicinių lyčių vaidmenų“.
Po to, kai lesbiečių asociacija „Labrisz“ išleido antologiją „Stebuklų šalis yra skirta visiems“, kurioje aprašė keletą istorijų homoseksualumo temomis, Vyriausybės atstovai užsimojo apsaugoti „vartotojus“ nuo juos klaidinančio turinio. Nauju vyriausybės įsakymu reikalaujama, kad nuo šiol „Labrisz“ bei kitos homoseksualų turinį kuriančios organizacijos dėtų įspėjimus ant visų su LGBTQ bendruomene susijusių knygų.
Pastaraisiais metais Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas taikė vis priešiškesnę retoriką ir politiką LGBTQ atžvilgiu. Vengrija uždraudė oficialiuose dokumentuose pripažinti translyčių asmenų tapatybę ir pakeitė konstituciją, įtvirtindama joje nuostatą, kad šeima egzistuoja tik tuomet, kai „tėvas yra vyras, o motina – moteris“.
Šią savaitę Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba perspėjo, kad vis didėjanti politinė įtampa Haityje dėl struktūrinės nelygybės ir kitų socialinių problemų, gali sukelti masinius protestus, kuriuos valdžia kėsinsis malšinti jėga.
Pasak ekspertų, šiuo metu šalyje vyrauja visuotinis nesaugumas. Pastaraisiais mėnesiais ypač išaugo nusikalstama veikla – pagrobimai, kruvini ginkluotų gaujų susirėmimai. JT žmogaus teisių tarybos atstovė spaudai Marta Hurtado pranešė, kad šiuos padidėjusius nusikaltimų mastus paaštrina vis didėjanti politinė įtampa po Haičio valdžios inicijuoto referendumo dėl Konstitucijos pakeitimo bei nesutarimų valdžios rinkimų tvarkos klausimais.
„Protestų mastai Haityje vis didėja, o tai kelia susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų, jėga malšinant neramumus. Anksčiau (2018 m. ir 2019 m.) vykę protestai pareikalavo aukų, tad yra reali grėsmė tokiam scenarijui pasikartoti“, – teigė M. Hurtado.
Ketvirtadienį judriame Bagdado miesto rajone Irake įvyko dviejų savižudžių sprogimai, nusinešę mažiausiai 32 žmonių gyvybes, virš 100 yra sužeisti. Turimais duomenimis, du vyrai susisprogdino žmonių minioje Tayaran aikštėje, dėvėtų drabužių turguje. Paskutinis toks mirtinas savižudžių išpuolis mieste įvyko 2018 metų sausį toje pačioje aikštėje. Tuomet žuvo 35 žmonės.
Jokia grupuotė neprisipažįsta įvykdžiusi šį kraupų išpuolį, tačiau įtariama, kad prie to galėtų būti prisidėjusi Islamo valstybės džihadistų grupuotė. Svarbu prisiminti, kad 2017 m. po ilgai trukusio konflikto Irakas paskelbė pergalę kare prieš Islamo valstybę.
Goda Savickaitė
Humanitarinis bendradarbiavimas, lyčių lygybė, diskriminacija
Brigita Mikolajūnaitė
Lyčių lygybė, tautinės mažumos, aplinkos apsauga