TOP5 savaitės įrašai „Twitter“ | 06 25 – 07 02

„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu!

Klimato kaitos problema šiandien dažnai įvardijama kaip ypatingai aktuali jauniems žmonėms: Gretos Thunberg pradėtas globalus judėjimas „Fridays for Future“ (liet. Penktadieniai ateičiai), minios jaunų žmonių plūstantys į gatves, ir žinoma aiškus suvokimas, jog jauniausiųjų ateitis kabo ant plauko. Tačiau Michelle Bachelet, Jungtinių Tautų Vyriausioji žmogaus teisių komisarė, savo pranešime teigė, kad klimato kaita kelia tiesiogines, apskaičiuojamas ir realias pasekmes kiekvienam gyvam žmogui, tačiau ypatingą grėsmę – senjorams.

Vyriausioji komisarė, grįsdama savo nerimą, paminėjo, kad klimato pokyčiai neigiamai veikia senjorų sveikatą, „pasiglemžia“ jų žemę, vandenį, maistą, namus, gyvybes ir gerovę. 2003 metų Vakarų Europą apėmusi karščio banga sunaikino pasėlius bei pražudė tūkstančius žmonių, Prancūzijoje iš 14 tūkstančių žuvusių, 80 procentų buvo vyresni nei 75-rių. 2013-siais, 70 procentų Argentinoje dėl La Plata potvynio žuvusių žmonių buvo vyresni nei 60-ies.

Bachelet kritikavo ir dabartinę tarptautinę žmogaus teisių sistemą, kuri fragmentuotai ir nenuosekliai apibrėžia vyresnių žmonių teises, bei tarptautinius aplinkosaugos susitarimus, kuriuose senjorai retai paminimi. Politikė taip pat pabrėžė, jog daugelis vyresniųjų kartų atstovų pasinaudojo ekonomine plėtra, kuri dalinai ir sukėlė klimato problemas, todėl turėtų jausti didžią atsakomybę būti geruoju pavyzdžiu ateities žmonėms. Tačiau priminusi senjorų vaidmenį kovoje prieš klimato kaitą, komisarė atsigręžė ir į Jungtinių Tautų nares-valstybes, kurios turi teisiškai įtvirtintus reikalavimus imtis veiksmų, kurie sustabdytų klimato atšilimą, skatintų efektyvią adaptaciją, ištaisytų esamą žalą ir užtikrintų, jog visi žmonės, įskaitant ir senjorus, būtų įgalinti dalyvauti kovoje prieš klimato kaitą.

Bent 250 dokumentų neturinčių migrantų vienoje iš Briuselio bažnyčių dalyvauja bado streike, bandydami atkreipti Belgijos vyriausybės dėmesį ir išreikalauti piliečių statutą. Akcijoje dalyvaujantys migrantai teigia nevalgantys nuo gegužės 23 dienos.

Dauguma pabėgėlių yra atvykę iš Tuniso, Maroko, Alžyro, Egipto ir Pakistano, Belgijoje nelegaliai dirbantys jau daugybę metų, o dažnu atveju ir dešimtmečių. Be piliečių statuso migrantams nėra suteikiamos tinkamos sveikatos priežiūros, finansinės ar kitos paslaugos, kurios priklauso Belgijos gyventojams.

Ypatingai nerimą kelia bado akcijoje dalyvaujančiųjų būklė. Cecile Vanheuverzwijn, daktaras, padedantis streiko dalyviams, sakė, kad jo pacientai vis silpsta ir silpsta. Medicinos personalas susidūrė su širdies ir inkstų problemomis, psichologiniais sunkumais ir keletu bandymų nusižudyti.

Streikuojančiųjų sveikatai blogstant, Belgijos spauda skatina valdžią kuo skubiau reaguoti, tačiau Federalinės imigracijos ministras Sammy Mahdi teigia, kad nepasiduos šantažui. „Mes stengiamės kiek galime, jog į jų aplikacijas būtų kuo greičiau atsakyta. Tačiau, žinoma, ne kiekvienas dokumentų neturintis žmogus, ne kiekvienas, kuris yra čia, gali likti Belgijoje. Taigi mes siekiame jiems suteikti tinkamą informaciją, bet bado streikas situacijos nekeis.“ 

Belgijos vyriausybė mano, kad šis protestas yra pavyzdys, jog ES reikalinga geresnė koordinacija, padėsianti prieglobsčio ieškotojams efektyviau suteikti naujus namus Europoje.

Abeer al-Harakli, žmonių su negalia teisių aktyvistė iš Gazos, kreipėsi į JT, jog per ginkluotus išpuolius žmonėms su negalia būtų užtikrinta apsauga, o prieglobsčio vietos ir paslaugos būtų prieinamos ir pritaikomos kiekvieno poreikiams.

Aktyvistės kreipimasis buvo glaudžiai susijęs su jos išgyvenimais, patirtais besigelbėjant nuo Gazoje praėjusį mėnesį vykusių neramumų. Kai įtampa tarp Izraelio ir Palestinos eskalavosi į karinį konfliktą, al-Harakli šeima nusprendė evakuotis iš namų al-Shujaiyya rajone. Mergina bijojo, jog taps našta savo šeimai. Su vežimėliu judant per stiklą, akmenis ir nuolaužas, vežimėlio ratai sulūžo, o mergina atsidūrė ant žemės. Jos brolis ją nunešė į netoliese buvusį garažą, kuriame šeima kurį laiką slėpėsi.

Al-Harakli patirti sunkumai sukėlė prisiminimus apie 2014-jų metų konfliktą, kurio metu Izraelio raketa atsitrenkė į jos šeimos namus. Atakos metu mergina negalėjo išsigelbėti kartu su namiškiais. Mėginant pasitraukti savarankiškai, nuolauža trenkėsi į jos koją, sulaužydama judėjimui naudotą motorolerį. Aktyvistei pavyko pasiekti saugią vietą tik tada, kai jos išvaduoti grįžo vienas iš giminaičių. Al-Harakli praleido 51 dieną prieglaudoje, kurioje kliovėsi motinos pagalba, jog galėtų pasinaudoti tualetu, tačiau per visą šį laiką merginai taip ir nepavyko nusiprausti. Prieglauda, kurioje slėpėsi aktyvistės šeima, buvo visai nepritaikyta žmonėms su negalia.

Tačiau al-Harakli nėra vienintelis tokius nepatogumus kenčiantis žmogus. „Human Rights Watch“ duomenimis, daugybė žmonių su negaliomis Gazoje susiduria su problemomis bėgdami nuo ginkluotų konfliktų pavojaus, kartu kęsdami Izraelio blokados pasekmes ir Hamas organizacijos vadovybės aplaidumą.

Pilietinės visuomenės nariai ir Human Rights Commission of Pakistan atstovai šį sekmadienį susirinko priešais Pakistano Karačio žurnalistų organizaciją protestuodami prieš Ministro Pirmininko Imran Khan išsakytus žodžius, kad moterų išprievartavimų pagrindinė priežastis – jų apranga.

Protestų dalyviai išreiškė pasipiktinimą, nes tokie pareiškimai ne tik faktiškai klaidingi, bet kartu ir abejingi bei pavojingi. Taip pat pasakymas, kad moterys yra išprievartaujamos dėl jų aprangos tik dar labiau sustiprina klaidingą nusistovėjusią visuomenės nuomonę, kad moterys automatiškai yra aukos, o vyrai vargšai, savęs nesuvaldantys agresoriai.

Tai jau ne pirmas toks Pakistano Ministro Pirmininko pasisakymas, sumenkinantis seksualinę prievartą iki nesusilaikymo nuo pagundų. Protestuotojai piktinasi, kad toksai vyriausybės, kuri teigia sauganti moterų ir pažeidžiamų grupių teises, vadovo požiūris yra tiesiog nepateisinamas.

Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius Generation Equality forume, Paryžiuje, paskatino šalių vadovus jungtis prie globalios iniciatyvos skatinančios užbaigti smurtą dėl lyties.

Nors priemonės ir buvo pasitelktos bandant sustabdyti smurtą, daugumoje atvejų šios priemonės nebuvo efektyvios ir ilgai neišlikdavo. Dar blogiau, kad pastaruoju metu vis daugiau šalių atsisako pasirašytų konvencijų ir kitų priemonių, kurios suteikia teisinę apsaugą aukoms.

Pandemijos pradžioje Jungtinės Tautos apskaičiavo, kad karantino ir nepaprastosios padėties metu smurtas dėl lyties kas tris mėnesius gali užaugti net iki papildomų 15 milijonų atvejų. Šie spėjimai tampa realybe.

12-koje šalių, kurias stebėjo Jungtinės Tautos, smurtas prieš moteris ir mergaites įvairiose institucijose 2019 – 2020 matų laikotarpiu išaugo 83 procentais. Taip pat net 64 procentais padidėjo smurto atvejų pranešimų policijai.

Tuo tarpu Europos sąjungoje pirmaisiais pandemijos mėnesiais 60 procentų išaugo skambučių pagalbos linijoms. Palyginus su 2019, 2020 metais Peru tokių skambučių skaičius beveik padvigubėjo, o Tailande apsilankančių smurto šeimoje krizių centruose ligoninėse skaičius 2020 metų balandį buvo daugiau nei dvigubai didesnis palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.

Ši ir kitos statistikos iš viso pasaulio įrodo, kad kartu su pandemija, pasaulis patiria ir smurto prieš moteris ir mergaites epidemiją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *