TOP5 savaitės įrašai „Twitter“ | 09 24 – 10 01

„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu.

Šveicarijoje vykusiame referendume didžioji dalis rinkėjų nusprendė įteisinti tos pačios lyties partnerystę ir tokiu būdu Šveicarija tapo viena iš paskutinių tokį sprendimą priėmusių valstybių Vakarų Europoje.

Be to, jog buvo įteisinta santuoka visoms poroms, taip pat buvo priimta Šveicarijos santuokos įstatymo pataisa (kuri taipogi buvo referendumo dalis), kuri suteikia lesbiečių poroms prieigą prie spermos bankų ir leidžia tos pačios lyties poroms įsivaikinti.

Santuokos įstatymai buvo pakeisti federacinės valdžios ir, praeitais metais, priimti parlamente, siekiant suteikti lygias teises visoms poroms. Tačiau priešininkai, siekiantys apriboti santuokas iki sąjungos tarp moters ir vyro, surinko pakankamai parašų, jog būtų privaloma šiuo klausimu surengti referendumą.

Teisės pakeitimas buvo priimtas 64.1 procentų rinkėjų ir sulaukė didelio palaikymo tiek miesto tiek kaimo vietovėse.

Pagal naują pataisytą įstatymą tos pačios lyties poros galės turėti civilinę santuoką ir joms bus suteiktos praktiškai tokios pačios institucinės ir juridinės teisės kaip ir heteroseksualioms poroms. Į tai įeina supaprastinta natūralizacija partneriams iš užsienio, taip pat prieiga prie nevaisingumo gydymo ir galimybė įsivaikinti.

Naujoji pagrindinio Afganistano universiteto politika yra dar vienas didžiulis Talibano režimo smūgis moterų teisėms  bei dviejų dešimtmečių pastangoms kurti aukštąjį mokslą šalyje.

Griežtindamas Talibano apribojimus moterims, naujasis grupuotei priklausantis Kabulo universiteto rektorius pirmadienį pranešė, kad moterims neapibrėžtam laikotarpiui yra uždrausta patekti į instituciją  kaip dėstytojoms ar studentėms. „Aš, kaip Kabulo universiteto rektorius, jums prižadu“ Mohammad Ashraf Ghairat pirmadienį rašė twiteryje. „Tol kol visiems nėra sutrikta tikra islamiška aplinka, moterims nebus leidžiama eiti į universitetus ar darbą. Pirmiausia islamas.“

Naujoji universiteto politika primena laikus Talibano atėjimą į valdžią pirmą kartą 1990 – aisias, kai moterims buvo leista rodytis viešumoje tik jeigu jos buvo lydimo vyriškos lyties giminaičio, jos buvo mušamos už nepaklusnumą bei buvo visiškai atskirtos nuo mokyklų.

Rugsėjo 28 diena – tarptautinė Saugių abortų diena. Šią dieną Amnesty International pasidalino The Guardian straipsniu apie Kinijos siekį apriboti abortus ne medicininiais tikslais. 

Pirmadienį Kinijos vyriausybė paskelbė siekianti sumažinti galimybę atlikti abortus ne svarbiais medicininiais tikslais, taip siekdama padidinti gimstamumą šalyje. Tačiau vyriausybės gairės taip ir nepatikslino, kas yra tie nemedicininiai abortai.

Pasak Human Rights Watch dirbančio Kinijos ekspertės Yaqiu Wang, ši Kinijos vyriausybė jau 40 metų siekia apriboti moterų reprodukcijos teises, iš pradžių liepdamos joms darytis abortus, o dabar apribodamos abortų prieinamumą. Nors ir neaišku, kokius tiksliai abortus turėjo omeny Kinijos vyriausybė, žinant jos politiką tampa aišku, kad politikai mato moteris kaip įrankį. Dabar, kai Kinijos visuomenė susiduria su senėjimo problemomis, moterys tapo ekonominiu įrankiu, galinčiu pagimdyti daugiau kūdikių ir taip sukurti naują darbo galią. 

Tačiau šie nauji apribojimai gali atvirkščiai, ne tik nepadidinti gimstamumo šalyje, bet ir sukelti pavojų Kinijos moterų gyvybėms. Kai Ong, Amnesty International Kinijos tyrėjas, teigia, kad Kinijos vyriausybė pasižymi politika, kuri akivaizdžiai pažeidžia moterų reprodukcijos teises. Tai įrodo ir vykdytas priverstinės gimstamumo kontrolės priemonės ar moterims nesuteikiamos tinkamos medicininės paslaugos. Šie nauji apribojimai gali dar labiau suvaržyti moterims reprodukcinių medicininių paslaugų prieinamumą.

„Pagrindinis nacionalinis lyčių lygybės įstatymas ir vaikų prioretizavimo principai turi būti įgyvendinami nuo pagrindų,“ pareiškė Valstybės Tarybos sudaryto moterų ir vaikų klausimams nacionalinio komiteto direktoriaus pavaduotoja Huang Xiaowei. 

Šiaurės Korėja pastatė naują politinių kalinių kalėjimą Pihyon apygardoje, Šiaurės Pjeongo provincijoje. Tai jau trečias naujas kalėjimas pastatytas per pastaruosius kelis mėnesius. Šiuo metu Šiaurės Korėjoje sutelktos ypač intensyvios pastangos bandant susidoroti su taisyklių laužytojais, todėl esamų patalpų skaičiaus nebeužtenka. 

Jungtinėse Amerikos Valstijose įsikūręs Žmogaus teisių Šiaurės Korėjoje komitetas jau anksčiau yra paskelbęs apie galimą naują priverstinio darbo stovyklą Pihyon apygardoje. Tačiau naujienų agentūra Daily NK patvirtino, kad minėta stovykla yra ne priverstinio darbo, o Socialinės apsaugos ministerijos įsteigtas politinių kalinių kalėjimas, kitaip dar vadinamas „Stovykla 27“. 

Kadangi šios patalpos stovi jau ne vienerius metus, yra manoma, kad Korėjos vyriausybė tiesiog pakeitė stovyklos paskirtį. Šaltiniai teigia, kad sulaikytieji 27 stovykloje greičiausiai susidurs su išnaudojimu ir priverstiniu darbu netoli esančioje Pihyon plytų gamykloje. Ši gamykla buvo iš pradžių valdoma pataisos centro brigados, tačiau vėliau jos valdymas buvo perduotas Socialinės apsaugos ministerijos valdomam politinių kalinių stovyklų biurui. 

Valstybės apsaugos ir Socialinės apsaugos ministerijos atskiras politinių kalinių kalėjimo sistemas. Jeigu asmuo yra išsiunčiamas į kalėjimą, valdomą Valstybės apsaugos ministerijos, jam yra mažai šansų iš jo išeiti ir vėl tapti laisvam. Stovyklose, kurios yra valdomos Socialinės apsaugos ministerijos, pavyzdiniai kaliniai turi šansą būti paleisti į laisvę.  

„Stovykla 27“ yra pirmoji politinių kalinių stovykla Šiaurės Pjeongo provincijoje. Buvęs Šiaurės Korėjos lyderis Kim Il Sung prieš mirtį įsakė, kad jokia politinių kalinių stovykla nebūtų statoma industriniuose Šiaurės Pjeongo ir Changang provincijose. Tačiau ypač išaugus kalinių skaičiui, dabartinė Kim Jong Un vyriausybė nusprendė nesilaikyti nurodymų ir ,norėdami sumažinti kalinių koncentraciją viename regione, nusprendė steigti naujas stovyklas industriniuose regionuose. 

Dauguma standartinių stovyklų gali talpinti nuo 19,000 iki 56,000, tačiau palyginus nuotraukas iš kosmoso matyti, kad 27 stovykla yra daug mažesnė ir greičiausiai talpins tik apie 1,000 kalinių.

Spalio 1 dieną, tarptautinę senyvo amžiaus žmonių dieną, Jungtinių Tautų ekspertė Claudia Mahler kvietė valstybes imtis skubių priemonių kovojant su diskriminavimu dėl amžiaus, kuris ypač išryškėjo pandemijos laikotarpiu.

„Kaip rašoma Nepriklausomo Eksperto Žmogaus teisių tarybai pateiktame naujausiame raporte, ageizmas – tai stereotipai, išankstinis nusistatymas ar/ir diskriminuojantys veiksmai nukreipti prieš vyresnio amžiaus asmenis, tiek dėl chronologiško amžiaus, tiek požiūrio, kad tas asmuo yra „senas“. Dažniausiai ši  diskriminacija pasireiškia išankstiniu nusistatymu, kad senesnio amžiaus asmenys yra trapūs, gležni, nelinkę priimti naujovių ir pokyčių, yra neproduktyvūs ir reikalauja daugiau dėmesio, apsaugos ir didesnių medicininių paslaugų ir išlaidų. Ši diskriminacija ypač išryškėjo pandemijos laikotarpiu, kai senyvo amžiaus žmonės buvo kaltinami dėl karantino paskelbimo ir įstaigų uždarymo bandant juos apsaugant. Taip senyvo amžiaus piliečiai tapo „našta“ visuomenei. 

Ageizmas ir diskriminacija dėl amžiaus pažeidžia vyresnio amžiaus asmenų žmogaus teises ir pabrėžia nelygybę įvairiose srityse, pavyzdžiui, dėl ageizmo senyvo amžiaus žmonėms nėra įtvirtint lygiateisė medicininė apžiūra ir paslaugos. Taip pat per pandemiją ypač išaugo skaitmeninių technologijų vartojimas, tačiau nebuvo ugdomas skaitmeninis raštingumas, nebuvo lengvinama prieiga prie technologijų ir įrenginių, nebuvo kuriama patogi infrastruktūra. Išryškėjo skaitmeninė perskyra ir atskyrimas nuo su pandemija ir medicininėmis paslaugomis susijusios informacijos, kadangi viskas buvo pateikiama internetu. 

Tuo tarpu vyresnio amžiaus moterys susiduria su išskirtinėmis nelygybės ir diskriminacijos formomis. Iš jų dažnai tikimasi, kad jos ir toliau aukos savo gerbūvi ir imsis rūpintojėlės vaidmens, tačiau vos joms pačioms paprašius priežiūros paslaugų, vyresnės moterys yra įvardijamos kaip neproduktyvi našta. Pasiekus tam tikrą amžių, daugelyje šalių joms nebėra teikiamos gimdos kaklelio vėžio apžiūros, nors, pasak duomenų, vyresnio amžiaus moterų mirtingumas nuo jo išlikęs didžiausias. Skaitmeninė perskyra taip pat labiau išryškėja tarp senyvo amžiaus moterų dėl jau nuo ankščiau vyraujančių socialinių normų ir požiūrio į mergaičių švietimą. 

Nepriklausomas Ekspertas kviečia visas pasaulio šalių vyriausybes, įgyvendinti efektyvią strategiją, nukreiptą prieš ageizmą, ir reglamentais ir įstatymais užtikrinti apsaugą nuo diskriminacijos vyriausiai visuomenės grupei,“ teigia Claudia Mahler. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *