TOP5 savaitės įrašai „Twitter“ | 10 01 – 10 08

„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu.

JAV valstybės departamentas įvertino, jog net iki 2 – jų milijonų ugihurų ir kitų etninių mažumų atstovų nuo 2017 metų buvo uždaryti internavimo stovyklose Sindziango regione. Kinija teigia, jog stovyklos yra profesinio pobūdžio, o jų tikslas yra kova su terorizmu bei separatizmu, ir pakartotinai neigia žmogaus teisių pažeidimų šiame regione kaltinimus.

Trijų valandų interviu su CNN metu, įvykusiu Europoje, kur šiuo metu jis yra tremtyje, eks detektyvas Jiang atskleidė retas detales apie tai, ką jis apibūdino kaip sisteminę kankinimo operaciją prieš ugihurų etninę bendruomenę regiono sulaikymo stovyklų sistemoje. 

Šimtai apsiginklavusių policijos pareigūnų ugihurų bendruomenėse tolimajame vakariniame Kinijos regione ėjo nuo durų prie durų, traukė žmones iš jų namų, juos surakino, uždengė jų galvas ir grasino juos nužudyti, jeigu bus priešinamasi, CNN pasakoja buvęs kinų policijos detektyvas.

Per savo tarnybos Sindziange laiką, Jiang pasakojo, jog kiekvienas sulaikytasis buvo mušamas tardymo proceso metu, įskaitant vyrus, moteris ir vaikus.

Į tardymą buvo įtraukti tokie metodai kaip žmonių prirakinimas prie metalinės ar medinės „tigro kėdės“, kuri yra skirta tam, kad įtariamasis būtų imobilizuotas, žmonių kabinimas ant lubų, seksualinis smurtas, elektrošokas ir skandinimas. Sulaikytieji dažnai būdavo priversti dienų dienas nemiegoti , jiems būdavo neduodama nei maisto nei vandens.

CNN negali nepriklausomai patvritinti Jiang teiginių, tačiau daugybė jo prisiminimų detalių atspindi dviejų ugihurų tautybės aukų, iš kurių šiam raportui parengti CNN ėmė interviu, patirtis. Daugiau nei penkiasdešimt buvusių sulaikymo stovyklų kalinių taip pat davė liudijimus organizacijai „Amnesty International“, kuri parengė 160 puslapių raportą, išleistą birželio mėnesį.

Europos Sąjunga ir jos šalys narės pasmerkė 2021 metų rugsėjo 30d. Etiopijos valdžios priimtą sprendimą iš šalies išvaryti septynis Jungtinių Tautų pareigūnus.

Šis sprendimas rizikuoja, jog dar labiau sumenks galimybės pagelbėti milijonams Etiopijos gyventojų, esančių tragiškoje situacijoje. Tokia situacija iškilo laikotarpiu, kuomet pagalbą teikiančios organizacijos jau ir taip susiduria su kasdieniais trukdžiais suteikiant pagalbą žmonėms Tigrajuje ir kitose šiaurinės Etiopijos dalyse.

Tarptautinėms organizacijoms Etiopijoje skubiai reikia palankios aplinkos, kuri leistų joms tęsti jų kasdieninį gyvybes gelbėjantį darbą. Milijonai žmonių Etiopijoje pasikliauna organizacijų pagalba, kuri jiems yra būtina norint išgyventi. Atliekamas humanitarinis darbas visuomet vadovaujasi žmoniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principais. Šių principų apsaugojimas užtikrina, jog pagalba galėtų atvykti ten, kur jos labiausiai reikia.

Europos Sąjungos taryba skatina Etiopijos valdžią nedelsiant atšaukti savo sprendimą.

Tamil Nadu Indijoje tapo antrąja valstija, kuri įstatymiškai įteisino parduotuvių darbuotojų (iš kurių dauguma yra moterų) „teisę atsisėsti“. Šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į galimas pasekmes sveikatai.  

Dažnas parduotuvės darbuotojas Indijoje turi išstovėti darbe daugiau nei 10 valandų be galimybės pailsinti kojas. Viena tokių darbuotojų yra ir S Lankshmi, kuri po darbo pamainos skaudančiomis kojomis grįžta namo ir įvairiais būdais bando tą skausmą bei tynimą išgydyti. Tačiau šviesa tunelio pabaigoje yra arčiau nei jai atrodo. 

Praėjusį mėnesį Tamil Nadu vyriausybė įstatymiškai įteisino darbuotojų „teisę atsisėsti“ darbo metu. Todėl nuo šiol darbdaviai turės parūpinti savo darbuotojams vietas, kur jie galėtų darbo metu atsisėsti ir pailsėti. Iki šio įstatymo, darbuotojai galėjo atsisėsti tik per 20 minučių trunkančias pietų pertraukas. Net jei parduotuvėje nebūdavo klientų, pardavėjai neturėjo teisės sėdėti ant grindų. Todėl vienintelė paguoda tapdavo kelių sekundžių poilsis atsirėmus į lentynas. 

Tamil Nadu kaimynė valstija Kerala panašų įstatymą įteisino dar 2018 metais po ilgai trukusių tekstilės parduotuvių darbuotojų ir aktyvistų už darbuotojų teises protestų, dėl galimų rimtų pasekmių sveikatai, pavyzdžiui galimos venų varikozė.   

„Švietimas apie žmogaus teises yra efektyviausias būdas užkirsti kelią neapykantai, diskriminacijai ir smurtui visomis formomis, įskaitant ir neapykantos kalbą. Švietimas apie žmogaus teises ugdo žmogaus teisių kultūrą, kurioje kiekvienas žmogus nusipelno orumo, pagarbos ir teisybės. Kultūra, kurioje įvairovė yra priimama ir vertinama“, taip vaizdo įrašą pradėjo JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės pavaduotoja Nada Al-Nashif.

Švietimas apie žmogaus teises kalba apie stereotipus, išankstinės nuomonės susidarymą ir elgesį, kuris iššaukia neapykantą ir diskriminuojančius veiksmus. Todėl diskutavimas ir mokymasis apie tai ne tik lavintų kritinį mąstymą ir suteiktų žinių, bet taip pat padėtų lengviau atpažinti, kada yra daromi žmogaus teisių nusižengimai, padėtų lengviau pakeisti savo įpročius ir elgesį bei sustabdyti galimą nusikalstomą veiką ateityje.

Tačiau, kad švietimas galėtų pasiekti savo potencialą, kartu turėtų būti sukurta ir reikalinga metodologija, kuri apibrėžtų ir kalbėtų apie specifinius žmogaus teisių iššūkius, su kuriais asmenys susiduria savo kasdienybėje, ir kartu išmokytų, kaip įveikti tuos iššūkius nepažeidžiant kitų asmenų žmogaus teisių. Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad visi besimokantys taptų aktyviais proceso dalyviais. 

Socialiniai tinklai taip pat turėtų prisiimti vieną iš pagrindinių rolių dalyvaudami žmogaus teisių švietime. Jie turi prisiimti atsakomybę ir tapti žmogaus teisių apsaugos įrankiu reaguodami į turinį, kuris įžiebia neapykantą, diskriminaciją ir agresiją. 

Spalio 8 dieną Jungtinių Tautų Taryba pripažino, kad švari aplinka ir grynas oras yra viena iš žmogaus prigimtinių teisių. Šis nutarimas gali turėti ypač naudingų padarinių ir pagerinti daugelio pasaulio šalių gyvenimo sąlygas.

David Boyd, JT specialusis žmogaus teisių ir aplinkosaugos žurnalistas, pareiškė, kad nuo šiol ateitis pasidarė bent kažkiek šviesesnė. Tai yra istorinis momentas – JT pirmą kartą pripažino, kad visi žmonės, nepriklausomai nuo kur jie gyvena, turi žmogaus teisę į saugią, švarią ir tvarią aplinką. 

Šis JT pareiškimas turi potencialą pakeisti milijonų žmonių likimus, kadangi, dėl įvairių globalių klimato krizių sukeltų padarinių, kiekvienais metais miršta apie 9 milijonus žmonių. Valstybės turės šansą keisti konstituciją, įvesti griežtesnius aplinką saugančius įstatymus ir užtikrinti gyventojams geresnę oro kokybę, švaresnį vandenį, sveikesnę dirvą, aplinką tausojančią produkcijos gamybą, žalią energiją, klimato kaitos pristabdymą, biologinę įvairovę, ir sumažins toksines atliekas. 

„Pasaulyje, kur yra pabrėžiami žmonių skirtumai, teisė į sveiką ir švarią aplinką atspindi fundamentalią ir bendrą žmogaus teisę, kuri jungia mus visus,“ teigia Boyd. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *