Užsienio naujienų apžvalga | Liepa | 07 15 – 07 22

Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą kartu!

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas naujoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl Vokietijoje gyvenančių musulmonių moterų laisvės išpažinti savo religiją susikirtimo su jų įsipareigojimais darbe, nenustatė religijos laisvės pažeidimo ir pateisino darbdavių nustatytus draudimus dėvėti islamiškus drabužius. Nagrinėjamu atveju draudimai dėvėti religinius rūbus buvo taikomi darbe, kur religinis neutralumas, teismo manymu, gali būti svarbesnis už kelių asmenų laisvę išpažinti savo religiją. Teismo nuomone, susirūpinimą taip pat kelia galimi socialiniai konfliktai, kurie gresia įmonėms, kai darbuotojai darbo vietoje nešioja išskirtinę savo religinės grupės aprangą. Kritikai tokį Teismo požiūrį vertina kaip pareiškimą, kad moterys turi apsispręsti, ar jos nori išlaikyti religinę tapatybę, ar išsaugoti savo darbo vietą. 

Salvadore pastaruoju metu aktyviau vykdomas susidorojimas su politine opozicija ir pilietiniu pasipriešinimu. Nors 2019 m. išrinktas šalies prezidentas Nayib Bukele pažadėjo, jog per jo valdymo laikotarpį bus skatinama didesnė pagarba žmogaus teisėms, tačiau žmogaus teisių organizacijų liudijimai byloja apie visiškai priešingą tendenciją. Šalies valdžios institucijos nuolat imasi veiksmų, kuriais siekiama nutildyti nepritariančiuosius, įskaitant žurnalistus ir pilietinės visuomenės aktyvistus. Be to, vykdoma daugybė su nepriklausomų šalyje veikiančių nevyriausybinių organizacijų nariais susijusių tyrimų ir tęsiamas aktyvus jų persekiojimas. 

Mianmare padaugėjo žmogaus teisių gynėjų iš visų šalies visuomenės sluoksnių bauginimo ir persekiojimo bei represijų prieš laisvą žiniasklaidą atvejų. Šalies žmogaus teisių organizacijos ir gynėjai, įskaitant moteris aktyvistes, vis dažniau patiria priekabiavimą, sekimą, fizinius išpuolius, grasinimą, reidus ir kratas savo biuruose ir namuose, jų atžvilgiu vykdomos šmeižto kampanijos, teisminis persekiojimas, jie savavališkai sulaikomi ir su jais netinkamai elgiamasi, taip pat pažeidžiamos teisės į saviraiškos, asociacijų ir susirinkimų laisvę. Anot žmogaus teisių ekspertų, Mianmaro valdžios institucijos taiko pernelyg plačią ir neaiškiai suformuluotą Baudžiamojo kodekso 505(a) straipsnio nuostatą, kad suimtų ir persekiotų tūkstančius aktyvistų, žmogaus teisių gynėjų ir žurnalistų už karinės chuntos kritiką ar taikius protestus. 

Human Rights Watch skatina automobilių gamintojus susirūpinti dėl aliuminio naudojimo. Žmogaus teisių organizacijos tyrimo duomenimis, automobilių gamintojai 2019 m. suvartojo penktadalį viso pasaulyje sunaudoto aliuminio. Taip pat prognozuojama, kad iki 2050 m. tokio masto vartojimas padvigubės. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad aliuminio gamybos grandinė naikina dirbamos žemės plotus ir vandens šaltinius. Kaip pavyzdžiui, Gvinėjoje, kurioje yra didžiausi pasaulyje boksito telkiniai, 2019 m. vyriausybės ekspertizė numatė, kad per ateinančius 20 metų boksito kasyba sunaikins apie 858 kvadratinius kilometrų žemės ūkio paskirties žemės ir sunaikins apie 4700 kvadratinių kilometrų gyvenamosios žemės ploto. Norint sumažinti žalą aplinkai, 11 didžiųjų automobilių gamintojų, tarp jų ir BMW, Daimler, Ford, Toyota, pradėjo iniciatyvą, kuria siekiama įvertinti žmogaus teisių riziką gaminant aliuminį ir devynias kitas žaliavas.

Graikijoje valdžios institucijos naudojasi kriminaliniais tyrimais, norėdamos įbauginti grupes, kurios tiria migrantų pažeidimus šalies pasienyje. Liepos 19 d. spaudos konferencijoje, Graikijos policija Lesbo saloje paskelbė baudžiamąją bylą prieš 10 užsienio piliečių, iš kurių keturi dirba nevyriausybinėse organizacijose. Byloje teigiama, kad jie padėjo migrantams nelegaliai patekti į Graikijos teritoriją, vykdė šnipinėjimą ir sudėtingus tyrimus. Human Rights Watch teigia, kad tokie kaltinimai kartojasi tendencingai. Panašios bylos buvo pradėtos 2020 metų  rugsėjį, kuomet buvo kaltinami 33 užsieniečiai ir įvairių neįvardinamų nevyriausybinių organizacijų nariai.

Agata Palinska

Tarptautinė politika

Dominyka Ginelevičiūtė

Tarptautinė politika

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *