Šį kartą mūsų radare – Rusijos karas Ukrainoje, tyrimas dėl 43 pedagogikos studentų dingimo Meksikoje, moterų teisių padėtis Afganistane, nuolatiniai žodžio laisvės ribojimai Filipinuose ir čiabuvių tautų teisių pažeidimai Brazilijoje.
Rugpjūčio 24-ąją, Ukrainai minint nepriklausomybės dieną, sueina lygiai pusė metų nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios. Pranešama apie daugybę Rusijos karių įvykdytų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, įskaitant gyvenamųjų rajonų apšaudymą be atrankos bei civilinės infrastruktūros griovimą. Rugpjūčio 17 d. rusų kariai apšaudė raketomis Charkovo gyvenamąjį rajoną ir pataikė į bendrabutį, kuriame gyveno klausos negalią turintys žmonės; dėl to žuvo mažiausiai 10 žmonių ir mažiausiai 17 žmonių buvo sužeista.
Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) duomenimis 2022 m. rugpjūčio 21 d. oficialus civilių aukų skaičius Ukrainoje buvo 5 587 nužudyti žmonės (įskaitant 362 vaikus) ir 7 890 sužeistieji (įskaitant 610 vaikus). Vis dėlto OHCHR įspėja, kad realus aukų skaičius galimai yra gerokai didesnis.
Remiantis JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) informacija, daugiau nei 17 milijonų žmonių, nukentėjusių nuo karo Ukrainoje, reikalinga skubi humanitarinė pagalba.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (2022 m. rugpjūčio 17 d.), nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 16 d. patvirtinti 459 išpuoliai prieš Ukrainos sveikatos priežiūros sektorių, kurių metu žuvo mažiausiai 98 asmenys ir daugybė buvo sužeista.
Meksikoje 2014 m. įvykusį 43 pedagogikos studentų dingimą vyriausybės sudaryta speciali komisija savo išvadoje pavadino „valstybės nusikaltimu“, kuriame dalyvavo visi valdžios lygmenys. Pasak Meksikos vyriausybės, arešto orderiai buvo išduoti daugiau kaip 30 su šiais nusikaltimais susijusiems policijos pareigūnams, o neseniai, rugpjūčio 20 d., buvo sulaikytas buvęs Meksikos generalinis prokuroras. 2014 m. rugsėjo 26 d., kai Igualos mieste policija atidengė ugnį į protestuojančius Ayotzinapos pedagoginės mokyklos studentus, žuvo šeši žmonės, daugybė studentų dingo. Pasak įvairių šaltinių, policijos pareigūnai tuos studentus apsupo, išsigabeno ir perdavė nusikalstamai gaujai. Nuo tos dienos buvo identifikuoti tik 3 iš 43 be žinios dingusių studentų palaikai.
Nuo tada, kai 2021 m. rugpjūtį Talibanas perėmė valdžią, moterų ir mergaičių padėtis Afganistane nuolat blogėja. Talibano lyderiai, vykdydami sistemingą diskriminaciją ir smurtą dėl lyties, stengiasi pašalinti moteris ir mergaites iš visuomeninio gyvenimo. Talibai nustatė griežtus naudojimosi teise į taikius susirinkimus, saviraiškos laisve bei moterų teise į švietimą, darbą irsveikatos priežiūrą apribojimus bei naudoja žiaurią jėgą, kad išsklaidytų protestus už moterų teises. Afganistano moterys apgailestauja dėl priemonių bangos, kurią įgyvendinant joms draudžiama grįžti į savo darbo vietas, reikalaujama, kad vyriškos lyties giminaitis lydėtų jas viešosiose erdvėse, taip pat nustatomas griežtas moterų ir mergaičių aprangos kodas.
Filipinų aktyvistas Walden Bello, šįmet vykusiuose rinkimuose kandidatavęs į viceprezidentus, 2022 m. rugpjūčio 8 d. buvo suimtas už kibernetinį šmeižtą. W. Bello buvo sulaikytas už tai, kad „Facebook“ jis paskelbė komentarą apie vieną iš vyriausybės kovos su narkotikais kampanijos metu įvykusį incidentą, kuriame dalyvavo aukšto rango politikės atstovė. 2012 m. Filipinuose buvo priimtas Kibernetinių nusikaltimų prevencijos įstatymas, kuriuo Filipinų valdžios institucijos naudojasi siekdamos lengviau susidoroti su šalyje veikiančia nepriklausoma pilietine visuomene, nukreipdamos jį prieš žurnalistus, vyriausybės kritikus bei paprastus socialinių tinklų vartotojus (HRW). 2022 m. gegužės mėn. duomenimis, buvo iškelta daugiau nei 3700 kibernetinio šmeižto bylų. Pasak HRW, minėtas įstatymas turi būti iš dalies pakeistas, kad jis atitiktų tarptautinius saviraiškos laisvės standartus.
2022 m. rugpjūčio 9 d. buvo minima Tarptautinė pasaulio čiabuvių tautų diena. Čiabuvių bendruomenių teisių padėtis Brazilijoje nuolat blogėja dėl ribojamųjų teisės aktų pakeitimų. Organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) yra susirūpinusi dėl poveikio, kurį gali turėti įstatymas Nr. PL 490/2007 dėl čiabuvių žemių demarkacijos. Minėtas įstatymas sukuria prielaidas nepagrįstai pasunkinti čiabuvių tautų teisių į žemę įgyvendinimą. Padėtį dar labiau blogina tai, kad dabartinė Brazilijos vyriausybė išardė vyriausybines agentūras, pvz., FUNAI, atsakingą už čiabuvių reikalus. HRW mano, kad atsižvelgiant į artėjančius rinkimus Brazilijoje, atėjo laikas kandidatams inicijuoti politines diskusijas dėl FUNAI institucijos atkūrimo, kelio užkirtimo organizuotam nusikalstamumui ir čiabuvių teisių gynėjų bei aplinkosaugos aktyvistų apsaugos užtikrinimo.
Agata Palinska
Tarptautinė politika