Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą kartu!
Ukraina
Rusija pastaraisiais mėnesiais tęsė neteisėtą, neišprovokuotą ir nepagrįstą karą prieš Ukrainą. Tačiau Ukrainos pajėgos pasiekė neginčijamą karinę pažangą šalies rytuose ir pietuose, ir dėl to keli Rusijos okupuoti miestai ir kaimai buvo išlaisvinti. Išlaisvinus buvo rasta naujų įrodymų apie Rusijos pajėgų ir jų įgaliotinių įvykdytus sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir karo nusikaltimus, kaip antai masinės kapavietės su daugiau kaip 440 kūnų Iziume. Tūkstančiai civilių gyventojų buvo nužudyti ir dar daugiau jų buvo kankinami, persekiojami, patyrė seksualinį smurtą, buvo pagrobti ar priverstinai perkelti.
2022 m. rugsėjo 9–11 d. Rusijoje ir neteisėtai aneksuotoje Ukrainos Krymo Autonominėje Respublikoje bei Sevastopolio mieste buvo surengti regioniniai ir vietos rinkimai, kurių ES nepripažįsta. 2022 m. rugsėjo 23–27 d. vadinamosios institucijos, kurias Rusija neteisėtai paskyrė kariaudama okupuotose Ukrainos teritorijose, surengė neteisėtus referendumus kai kuriose Ukrainos Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios regionų dalyse, bandydamos įteisinti neteisėtą Rusijos karinę kontrolę ir priverstinai pakeisti Ukrainos sienas, akivaizdžiai pažeidžiant JT Chartiją ir Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
Kadangi okupuotose teritorijose labai apribota interneto prieiga, laisva ir nepriklausoma žiniasklaida bei saviraiškos laisvė, šie neteisėti „balsavimai“ jokiu būdu negali būti laikomi laisvu šiuose regionuose gyvenančių žmonių, patiriančių nuolatinę Rusijos karinę grėsmę ir bauginimą, valios išreiškimu.
2022 m. rugsėjo 30 d. Rusija paskelbė apie neteisėtą Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionų aneksiją; dėl šios neteisėtos aneksijos Ukraina oficialiai kreipėsi dėl narystės NATO.
Tarptautinė bendruomenė griežčiausiai smerkia Rusijos neteisėtą Ukrainos Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios regionų aneksiją ir neteisėtus „referendumus“, kuriais akivaizdžiai pažeidžiama Ukrainos nepriklausomybė, suverenitetas ir teritorinis vientisumas ir tarptautinė teisė.
Rusija taip pat kėlė grėsmę taikiems tikslams Ukrainoje skirtų branduolinės energetikos objektų ir jų personalo saugai ir saugumui ir labai padidino branduolinės avarijos riziką; kadangi užėmė ir militarizavo Zaporižios atominę elektrinę, Branduolinio incidento rizika išliks pavojingai didelė tol, kol Rusija bus Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje.
2022 m. spalio 6 d. ES Taryba, atsižvelgdama į besitęsiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir įvykdytą Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionų neteisėtą aneksiją, priėmė naują sankcijų Rusijai paketą. Jame, be kita ko, numatyti nauji prekybos ribojimai ir naujos sankcijos prie Ukrainos teritorijų aneksijos prisidėjusiems pareigūnams.
Iranas
Iraną drebina protestai, kurie įsiplieskė po šalies dorovės policijos areštuotos 22 metų merginos Mahsos Jinos Amini mirties. Mergina buvo sulaikyta, kaip teigiama, pažeidusi privalomo hidžabo dėvėjimo įstatymą. Pasak liudininkų, dorovės policija įstūmė M. Amini į policijos autobusiuką ir mušė, kol ji buvo vežama į Vozaros sulaikymo centrą Teherane, kur netrukus ją ištiko koma, ir 2022 m. rugsėjo 16 d. ji mirė netoliese esančioje ligoninėje vis dar policijos prižiūrima. Irano valdžios institucijos nurodė, kad ji mirė dėl natūralių priežasčių, tačiau iš tikrųjų nebuvo atliktas tinkamas tyrimas, ir valdžios institucijos atsisakė pateikti aukos šeimai jos medicininius dokumentus.
Po M. Amini nužudymo beveik visose iš 31 Irano provincijos prasidėjo masiniai nacionaliniai protestai, kuriuose dalyvavo šimtai tūkstančių Irano piliečių iš visų visuomenės sluoksnių. Protestus inicijavo moterys, reikalaujančios atsakomybės už M. Amini mirtį ir raginančios nutraukti smurtą prieš moteris ir moterų diskriminaciją Irane. Irano saugumo ir policijos pajėgų atsakas į protestus buvo smurtinis, beatodairiškas ir neapribotas bei lėmė daugiau kaip 100 žmonių žūtį ir šimtų asmenų sulaikymą, ir šie skaičiai auga kiekvieną protestų dieną.
2022 m. spalio 6 d. Europos parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją, kuria smerkia tyčinį ir neproporcingą Irano saugumo pajėgų jėgos naudojimą prieš taikius protestuotojus ir ragina Irano valdžios institucijas nutraukti nuolatinį, sistemingą ir nepriimtiną smurtą prieš savo piliečius. EP pareikalavo, kad Irano valdžios institucijos leistų greitai, nešališkai ir veiksmingai ištirti visų protestuotojų nužudymus ir kad atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Afganistanas
Afganistano sostinėje Kabule, Bamijano ir Herato provincijose moterys protestavo prieš 2022 m. rugsėjo 30 d. Kabulo švietimo centre įvykdytą sprogdinimą, per kurį 2022 m. rugsėjo 30 d. mokykloje žuvo mažiausiai 53 žmonės, iš kurių buvo 46 moterys ir mergaitės, o daugiau kaip 110 buvo sužeista. Protestuotojos taip pat ragino Talibaną palengvinti moterų teisių į darbą ir mokslą apribojimus, o kiti protestuotojai išreiškė paramą kaimyniniame Irane vykstantiems protestams. Pranešama, kad Kabule ir Herate Talibano pajėgos naudojo mirtiną jėgą taikiems protestams dėl moterų teisių išsklaidyti.