Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą kartu!
Ukraina
Tęsiasi Rusijos atakos prieš Ukrainos civilius gyventojus – rusų pajėgos toliau vykdo išpuolius prieš Ukrainos miestus, bandydamos įveikti kritinę infrastruktūrą ir sudarydamos grėsmę nekaltiems žmonėms. Vykdant antskrydžius, šalyje nuolat dingsta elektra, dažnai trūkinėja šildymas bei vandens tiekimas. Visoje Ukrainos teritorijoje grėsmė išlieka didelė.
Vasario 20 d. JAV prezidentas Joe Bidenas atvyko į Kijevą – tai pirmasis jo vizitas į Ukrainą nuo tada, kuomet Rusija beveik prieš metus įsiveržė į šalį. J. Bidenas į Kijevą atvyko Ukrainai minint devintąsias metines, kai antivyriausybinių protestų metu žuvo daugiau kaip šimtas žmonių. Tai, kad JAV prezidentas susitinka su Ukrainos vadovu sostinės centre vykstant plataus masto karui, yra reikšminga ir simboliška. Praėjus beveik metams nuo karo pradžios, tai aiški žinia Maskvai, kad JAV ir Vakarai ir toliau drąsiai rems Ukrainą.
Moldova
Rusijos agresija neapsiriboja vien Ukraina, tai daro žalingą poveikį saugumui visose ES Rytų partnerystės šalyse, ypač Moldovoje, kuri nuolat susiduria su Rusijos politiniu šantažu, grėsmėmis saugumui ir provokacijomis, kuriomis siekiama destabilizuoti vyriausybę ir pakenkti demokratijai. Moldovos prezidentė Maia Sandu neseniai paskelbė pareiškimą dėl Rusijos rengiamų ardomųjų veiksmų, siekiant įvykdyti Moldovoje valstybės perversmą.
Pietų Sudanas
Pietų Sudano prezidentas Salva Kiir įpareigojo atitinkamas vyriausybės ministerijas visoje šalyje užtikrinti nemokamą pradinį ir vidurinį išsilavinimą. Tai žingsnis, kuris gali suteikti gerovę milijonams vaikų, nes šiuo metu apie 2,8 mln. vaikų Pietų Sudane nelanko pradinės ar vidurinės mokyklos. Viena iš svarbiausių priežasčių, tačiau ne vienintelė, yra mokesčiai už mokslą, nes dauguma šalies gyventojų negali sau to leisti. Taigi, patvirtindamas savo įsipareigojimą užtikrinti nemokamą pradinį išsilavinimą ir išplėsti jį iki vidurinio, Pietų Sudanas, atrodo, eina teisinga kryptimi. Svarbus išlieka kitas klausimas, ar geriems ketinimams įgyvendinti bus imtasi konkrečių priemonių.
Izraelis
Intensyvėjant kovai dėl Izraelio teismų sistemos ateities, kurią daugelis laiko kova dėl šalies demokratijos, vasario 13 d. Jeruzalėje prie parlamento gatves užplūdo dešimtys tūkstančių protestuotojų. Nešini Izraelio vėliavomis, ir transparantais jie skandavo už demokratiją, laisvę ir teismų nepriklausomybę. Demonstrantai susirinko pasipriešinti naujosios vyriausybės – dešiniosios ir religiškai konservatyviausios per visą šalies istoriją – pasiūlytiems esminiams teismų sistemos pakeitimams. Pakeitimai apribotų šalies Aukščiausiojo Teismo galimybes panaikinti parlamento priimtus įstatymus ir suteiktų vyriausybei daugiau įtakos sprendžiant, kas gali tapti teisėju.
Afganistanas
Afganistane gilėjant žmogaus teisių krizei, Danija neseniai paskelbė, kad suteiks prieglobstį visoms Afganistano moterims ir mergaitėms, „atsižvelgiant vien tik į jų lytį“. Švedija dar gruodžio mėn. pranešė apie panašų žingsnį. Abiejų šalių pripažinimas, kad moterys ir mergaitės yra automatiškai pripažįstamos pabėgėlėmis, vyksta itin svarbiu metu, kai Afganistane vis labiau varžomos moterų teisės, joms nesuteikiama teisė į mokslą ir griežtai ribojamas dalyvavimas visuomeniniame ir socialiniame gyvenime, įskaitant draudimą dirbti NVO.
Tuo tarpu Afganistano vidaus reikalų ministras Sirajuddin Haqqani, kalbėdamas religinėje mokykloje Chosto provincijoje, sukritikavo vyriausiąjį Talibano vadą M. H. Akhundzada už valdžios monopolizavimą. M. H. Akhundzada yra atsakingas už neseniai priimtus įsakymus, kuriais mergaitėms draudžiama lankyti mokyklą.
Iranas
Socialiniuose tinkluose paskelbti vaizdo įrašai rodo, kad iraniečiai, minėdami keturiasdešimt dienų, praėjusių nuo dviejų protestais kaltinamų vyrų egzekucijos, žygiavo per daugelį miestų. Tai didžiausi protestai Irane per kelias savaites. Šiomis eitynėmis tęsiamos antivyriausybinės demonstracijos, prasidėjusios pernai po šalies dorovės policijos areštuotos merginos Mahsos Amini mirties.
Ispanija
Vasario 16 d. Ispanijos parlamentas priėmė naują įstatymą, kuriuo išplečiama LGBTI asmenų apsauga ir įtvirtinamos jų teisės. Vyresni nei 16 metų Ispanijos gyventojai galės pakeisti savo teisiškai įregistruotą lytį, neatlikę psichologinių ir medicininių tyrimų, kurie parodytų lyties disforiją. Įstatymas palengvins žmonių gyvenimą daugeliu aspektų. Jis išplečia pagalbinio apvaisinimo technologijų prieinamumą. Naujuoju teisės aktu taip pat leidžiama pripažinti tėvystę (motinystę) nesusituokusioms tos pačios lyties poroms ir nustatomos kovos su LGBTI asmenų diskriminacija įvairiuose sektoriuose, įskaitant sveikatos priežiūrą, užimtumą ir būstą, priemonės. Naujo įstatymo nuostatos leidžia pripažinti lytį pagal apsisprendimo teisę taikant paprastą administracinę procedūrą – tai svarbus žingsnis į priekį. Kaip teigia organizacija „Human Rights Watch“, visa tai rodo sveikintiną tendenciją – asmens laisvės pergalę prieš valstybinės valdžios piktnaudžiavimą.