Spalio 11 dienos sekmadienį įvyko pirmasis Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų turas, kuriame buvo išrinktas 71 iš 141 Seimo narys. Antrasis etapas, kuris įvyko spalio 25 dieną, išrinko likusius narius. Panašu, kad centro dešinioji partija TS-LKD sudarys valdančiąją koaliciją.
Per pirmą užsienyje vykusį Seimo rinkimų turą emigrantų aktyvumas siekė 82 proc. Iš jų 68 proc. balsavo kitose Europos Sąjungos šalyse. Tuo tarpu Lietuvos Respublikoje balsuotojų aktyvumas pasiekė vos 47 proc. Aktyvaus politinio dalyvavimo banga iš užsienio yra susijusi su naujai įkurta emigrantų rinkimų apygarda. Lietuvos emigrantai buvo puikus pavyzdys visos ES išeivių noro balsuoti ir dalyvauti gimtos šalies valdyme. Net antrajame ture kitur gyvenančių piliečių aktyvumas sudarė beveik 55 proc., o šalies rinkimų apygardoje – beveik 39 proc.
2019 m. gegužės mėn. Lietuvos piliečiai, rinkdami Respublikos prezidentą, turėjo šansą dalyvauti referendume dėl dvigubos pilietybės. Žmonių buvo klausiama, ar jie sutiktų Konstitucijos pakeitimui, kuris leistų antrąją pilietybę sudaryti su ES ir NATO šalių sąrašu. Bent 50 proc. visų registruotų rinkėjų pritarė referendumui.
Konstituciniai pokyčiai Lietuvoje yra sunkiai pasiekiami. Klausimui turi pritarti bent 50 proc. visų registruotų rinkėjų. Tačiau 2019 metais rinkėjų aktyvumas buvo tik 38 proc., todėl referendumas buvo atmestas. Tai buvo nuvilianti situacija, ypač dėl to, kad tarp tų, kurie balsavo referendume, 73 proc. pasisakė už dvigubą pilietybę.
Vis dėlto, netgi jeigu referendumas būtų sėkmingas, Lietuvos piliečiai, gyvenantys Ispanijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Slovėnijoje ar Kroatijoje, vis tiek nebūtų galėję įgyti dvigubos pilietybės dėl to, kad šiose šalyse nėra įstatymų, kurie leidžia suteikti tokią pilietybę natūralizacijos būdu.
Dėl didelio emigrantų rinkėjų aktyvumo 2019 m. Lietuvos prezidento rinkimuose Seimas priėmė pasiūlymą sukurti vienmandatę rinkimų apygardą užsienyje gyvenantiems rinkėjams. Lietuvos piliečiai gyvenantys užsienyje buvo įtraukti į Rinkimų apygardos Naujamiesčio rinkėjų sąrašą. Tai buvo pirmas kartas, kai išeiviai turėjo šansą būti tinkamai atstovaujami Seime.
Pasiūlymas pateiktas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – dabartinės valdančiosios partijos. Priimtame plane yra nuostata, kuri gali padidinti politinį dalyvavimą, tačiau lygiai taip pat gali ir atgrasyti rinkėjus – vienmandatė emigrantų rinkimų apygarda bus įsteigta tik tuo atveju, jei praėjusiuose rinkimuose dalyvaus ne mažiau kaip 90 proc. kiekvienoje šalies rinkimų apygardoje registruotų rinkėjų. (apie 35 000 rinkėjų turi dalyvauti kiekvienoje rinkimų apygardoje, kad būtų įmanoma skaičiuoti emigrantų vienmandatės balsus). Tai yra per daug problemiška sistema, nes išeivijos balsavimo likimas priklauso nuo šalies rinkėjų, iš kurių tik 47 proc. balsavo per paskutinius Seimo rinkimus.
Europos piliečių iniciatyva „Voters Without Borders” – tai neseniai pradėta kampanija, kuria siekiama, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse gyvenantiems piliečiams būtų suteiktos visos politinės teisės. Todėl tvirtai remiame naujai įsteigtą vienmandatę rinkimų apygardą Lietuvos emigrantams.
Šiuo metu ES yra 14 milijonų išeivių, kurie neturi rinkimų apygardos savo šalies parlamente. Tik Prancūzijoje, Italijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Kroatijoje ir dabar Lietuvoje yra emigrantų rinkimų apygarda, o Danija, Airija, Vokietija, Malta ir Kipras vis dar atima pilietines teises iš emigrantų. „Voters without Borders” turi surinkti 1 milijoną parašų (7 755 parašų Lietuvoje), kad būtų užtikrintas ES emigrantų atstovavimas jų kilmės valstybėje ir gyvenamojoje vietoje.
ES siekia būti lygiateisiškesne, demokratiškesne ir labiau priimanti visuomenė. „Voters without Borders” pasisako už būtinus veiksmus šiems tikslams pasiekti. Peticiją galima pasirašyti čia: https://eci.ec.europa.eu/013/public/#/screen/home