Nuotrauka: Nerijaus Kuzmicko
Žmogaus teisių balsas klausia pradeda nuo charizmatiškojo Dominyko Vaitiekūno – aktoriaus, dainininko, laidų vedėjo. Dominykas scenoje prisitato savo alter ego vardu – Vitalijus Špokaitis. Šis personažas, kaip ir pats Dominykas, nenustygsta vietoje ir klausia savęs ir kitų, kas yra jis pats, koks yra jo santykis su savimi, kokios egzistencinės problemos kyla? O mes klausiame Dominyko, kas jam yra saviraiškos laisvė, ar gali menas nugalėti blogį ir kitų, ne ką mažiau svarbių, klausimų.
Kas tau yra saviraiškos laisvė? Ar Vitalijus Špokaitis ir gimė iš šios laisvės?
-Saviraiškos laisvė man yra galimybė kurti ir nelimituoti savęs kūryboje ir gyvenime. Nebijoti, kad už tą drąsą nelimituoti savęs būsiu nubaustas, o mano drąsa bus pasmerkta ir apgenėta. Nemanau, kad Vitalijus Špokaitis gimė iš saviraiškos laisvės, jis gimė iš kitų dalykų, ne iš pačios galimybės daryti.
Vitalijus Špokaitis labiau mėgsta kalbėti apie žmogaus teises ar pareigas/atsakomybes?
-Vitalijaus Špokaičio personažas ir pati idėja nėra atsiejama nuo žmogaus teisių, bet iš principo būtų šiek tiek klaidinga tai analizuoti per žmogaus teisių, pareigų ir atsakomybių prizmę. Vitalijus Špokaitis yra projektas apie žmogaus santykį su savimi ir egzistencinėmis savo problemomis. Visai apie kitus dalykus, negu dažniausiai kalba žmogaus teisių klausimai.
Yra sakoma, jog “mano laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito laisvė”. Kaip supranti šį posakį? Ar su tuo susiduri pats?
-Sutinku su šiuo teiginiu, tik jis, be jokios abejonės, yra daugiaprasmis, pakankamai abstraktus. Kaip ir bet kokie žodiniai principai, praktikoje taikomi jie susiduria su detalesnėmis situacijomis, kuomet labai sunku paimti šiuos 8 žodžius užmauti ant praktinės situacijos ir jais vadovautis. Dažniausiai būna labai daug išlygų ir žvaigždučių. Bet su savo laisvės ribomis, kas jos yra, o tai yra labai platus klausimas, aš tikrai susiduriu. Kiekvienas susiduria kiekvieną dieną.
Dažniausiai būna labai daug išlygų ir žvaigždučių. Bet su savo laisvės ribomis, kas jos yra, o tai yra labai platus klausimas, aš tikrai susiduriu.
Dominykas Vaitiekūnas
Ar menas gali kovoti su blogiu? Kaip?
-Pirmiausia, tikriausiai, reikėtų apibrėžti blogio kategoriją – kas yra tas blogis? Kaip mes jį suprantame? Be jokios abejonės, meno viena iš prigimčių yra kelti klausimus, diskutuoti, išreikšti poziciją. Manau, kad menas tai daro, tačiau jis gali būti labai įvairus. Tai gali būti estetinis, taikomasis praktinis arba socialinis menas, kurio prigimtis yra nukreipta į socialinę kovą.
Kaip Vitalijus Špokaitis įsivaizduoja tobulą pasaulį? Gal dabartinė situacija privertė permąstyti tobulybę?
– Vitalijus Špokaitis, ko gero, įsivaizduoja tobulą pasaulį taip: vidury nakties sėdėti kieme, susisukus į adijaliuką, pezėti pezalus ir gerti prosekiuką. Tai, ko gero, būtų jo tobulas pasaulis. Į didelės tobulybės kategorijas jis nesiveltų ir nenorėtų tame tobulajame pasaulyje apie tai mąstyti. Mane asmeniškai, nekalbant apie Vitalijų Špokaitį, dabartinė situacija, karantino laikas, privertė permąstyti tobulybę. Kategoriją, kas yra tobula, kas yra mano vidinis perfekcionistas, kas yra mano perfekcionizmas, kur jis mane veda ir kaip jis mane veikia, aš labai smarkiai permąstau.
Kristina Kukarevičiūtė
Žmogaus teisių komunikacija ir kultūra