Astronomas Franklinas Edvardas Kamenis buvo atleistas iš savo svajonių darbo, kurio siekė visą gyvenimą. Tai jį labai supykdė, todėl jis atsistojo ir pakeitė istoriją, kad daugiau taip neįvyktų niekam kitam.
Nuo pat pradžių
Franklinas Edvardas Kamenis gimė 1925 metais gegužės 21 d. žydų šeimoje, Niujorke. Keturių asmenų šeima buvo įsikūrusi pusiau atskirtame name Kvinse. Nors augo kartu su seserimi Edna, berniukui buvo sunku bendrauti su kitais vaikais. Franklino bendravimo įgūdžiams pasireikšti trukdė neįprastai stiprus drovumo jausmas. Vis dėlto, drovėjimasis dingo, kai būnant vasaros stovykloje kartu su kitais vaikais, mokytoja paprašė Franklino papasakoti apie žvaigždes danguje. Berniukas pradėjo žavėtis žvaigždėmis ir žvaigždynais beveik nuo tada, kai galėjo kalbėti, todėl savo didele aistra ir ankstyvomis žiniomis sudomino bendraamžius ir ėmė su jais bendrauti be drovumo.
Franklinas nuo pat pradžių buvo gabus mokykloje, todėl neturėjo keblumų su mokslais. Pirmiausia jis pabaigė Ričmondo kalvos vidurinę mokyklą, tada būdamas 16 metų nuvyko į Kvinso koledžą mokytis fizikos. Patikėjęs mokslu, po metų fizikos studijų pareiškė savo šeimai, kad yra ateistas. Studijų nebaigus, jis buvo pašauktas į JAV armiją, kur tarnavo per Antrąjį pasaulinį karą Europoje, o vėliau, pasibaigus karui tarnavo Atrankinės tarnybos valdyboje. Po karo Franklinas grįžo ir į Kvinso koledžą ir būdamas 23 m. įgijo fizikos bakalauro laipsnį. Toliau vaikinas įstojo į Harvardo universitetą, kur įgijo astronomijos magistro laipsnį, o vėliau ir daktaro laipsnį. Franklinas buvo puikus savo srities žinovas, daug laiko skyrė darbui Harvarde ir Džordžtaune.
Kaip viskas prasidėjo
Antrojo pasaulinio karo veteranas, akademikas, dirbantis ir JAV armijos žemėlapių tarnyboje astronomu – sulaukęs 32-jų metų buvo atleistas iš visų pareigų. Taip nutiko dėl to, jog kažkas pranešė valdžiai, jog įtaria Frankliną esant homoseksualiu. Kai viršininkai paklausė Franklino, ar tai tiesa, jis atsisakė komentuoti savo seksualinę orientaciją, todėl netrukus buvo pašalintas iš pareigų. Taip pat jam buvo uždrausta ateityje dirbti federaliniai valdžiai. Franklinas bandė ginti savo teises teisme, tačiau abu kartus jam nepavyko. Jis pateikė ieškinį vyriausybei 1960 m., byla pasiekė JAV Aukščiausiąjį Teismą. Nors nelaimėjo bylos, Franklino ieškinys laikomas pirmuoju civilinės teisės ieškiniu dėl seksualinės orientacijos, pateiktu JAV Aukščiausiajam Teismui. Kaip šmaikštavo pats F. Kamenis „ieškinys buvo visai neprastas tuo metu“. Pralaimėjus teisme, vyras nedirbo jokiame darbe, jį išlaikė artimieji ir draugai, o tuo metu jis pats pradėjo veikti.
LGBT+ teisių aktyvizmas
1961 metais Franklinas įkūrė Vašingtono „Mattachine“ draugiją (viena iš ankstyviausių LGBT+ teisių gynimo grupių). Ši organizacija siekė vienodų socialinių teisių tarp homoseksualių ir heteroseksualių asmenų. 1965 metais Franklinas Kamenis kartu su draugijos nariais surengė pirmąjį piketą prie Baltųjų rūmų, dėl gėjų teisių dirbti. Šis protestas laikomas vienu pirmųjų LGBT+ protestų JAV, kuris tapo kasmetiniu protestu (vėliau vyko Pensilvanijoje). Franklinas apibūdina šį protestą kaip suirzusių, piktų, pavargusių žmonių demonstraciją. Tais pačiais metais protestas prie Baltųjų rūmų įvyko dar porą kartų.
Sekantis protesto žingsnis – kova su Amerikos psichiatrų asociacija, aiškinančią homoseksualumą kaip psichinę ligą. Franklinas atidžiai išanalizavo Amerikos psichiatrų asociacijos teiginius, ir įrodė jog psichiatrai neturi jokių duomenų ar tyrimų savo teiginiams patvirtinti. Jis net pateikė laišką Amerikos psichiatrų asociacijai sakydamas „Aš metu jums iššūkį atskleisti bent vieną menkiausią moksliškai pagrįstą įrodymą. Kviečiu jus tai padaryti. Esu įsitikinęs kad nei vienas iš jūsų to padaryti negali. Jūsų teiginiai yra tik subjektyvus vertinimas, neturintis jokio mokslinio ar objektyvaus paaiškinimo“. Tai buvo galutinis taškas, nutildantis šią asociaciją. Šios kovos rezultatas – 1973 metais pašalinta homoseksualumo kaip psichinio sutrikimo klasifikacija.
Aš metu jums iššūkį atskleisti bent vieną menkiausią moksliškai pagrįstą įrodymą. Kviečiu jus tai padaryti. Esu įsitikinęs kad nei vienas iš jūsų to padaryti negali. Jūsų teiginiai yra tik subjektyvus vertinimas, neturintis jokio mokslinio ar objektyvaus paaiškinimo.
Franklinas Edvardas Kamenis
1971 m. Franklinas Kamenis tapo pirmuoju gėjų kandidatu į Jungtinių Valstijų kongresą. Kolumbijos apygardoje jį nugalėjo demokratas Walteris E. Fauntroy. Franklinas nenuleido rankų net ir tada. Kartu su kampanijos organizacija jis sukūrė Vašingtono gėjų ir lesbiečių aljansą, kuris toliau siekė įtikinti Kongreso narius priimti teisės aktus, kurie būtų naudingi lygiomis teisėmis. 1977 metais organizacijos politika vis dar buvo vykdoma: Franklinas ir dar keliolika gėjų ir lesbiečių bendruomenės narių, viešai pranešė apie būtinus federalinių įstatymų ir politikos pakeitimus. Tai buvo pirmas kartas, kai gėjų teisės buvo oficialiai aptariamos Baltuosiuose rūmuose. Dar vėliau aktyvistas buvo paskirtas pirmuoju atviru Kolumbijos apygardos žmogaus teisių komisijos nariu gėjumi.
Laikui bėgant, su amžiumi Franklino aktyvizmas priblėso, tačiau jis visiškai veikti nesustojo. Toliau politikavo ir prisidėjo prie idėjų įstatymuose, užtikrinant lygias teises nepriklausomai nuo asmens seksualinės orientacijos. Aktyviai reiškėsi pamatęs viešus išpuolius prieš LGBT+ bendruomenę. Franklinas Kamenis netgi sulaukė viešo atsiprašymo iš federalinės valdžios, dėl incidento darbe, kuris įvyko 1957 metais. Tai akivaizdus įrodymas, jog vienas žmogus gali suburti bendruomenę ir iškovoti jai lygias socialines teises. Dabar Franklino pasiekimai yra minimi daugumoje šaltinių, susijusių su LGBT+ kovomis.
Daugiau apie – Franklin Edward Kameny kovą rasite knygose:
- Michael G. Long „Gay Is Good– The Life and Letters of Gay Rights Pioneer Franklin Kameny“;
- Dudley Clendinen, Adam Nagourney „Out For Good– The Struggle to Build a Gay Rights Movement in Ame“.
Ugnė Kemėšiūtė
Lyčių studijos