2008-ųjų metų vasario 13-ąją dieną tuometinis Australijos ministras pirmininkas Kevinas Ruddas vyriausybės vardu atsiprašė už prievarta iš tūkstančių Australijos čiabuvių šeimų atimtus vaikus. 1910-1969 metais vykdytos žiaurios politikos tikslas – čiabuvių asimiliacija su „baltąja Australija“. Nors oficialūs dokumentai skelbia, kad šie veiksmai buvo uždrausti daugiau nei prieš penkiasdešimt metų, Vanessa Turnbull Roberts prieš trylika metų buvo prievarta atskirta nuo savo šeimos ir atiduota globos institucijoms.
Australijos čiabuvių Bundjalung tautos atstovė ir aktyvistė teigia, kad asimiliacija niekad nebuvo nutraukta. Būdama aktyvi savo bendruomenės dalis, Turnbull Roberts kovoja prieš įstatymus, įteisinančius prievarta vykdomus įsivaikinimus, neproporcingai didelį čiabuvių įkalinimą ir mirtis įkalinimo įstaigose. Dėl šių problemų, aktyvistė šiandienos Australijos čiabuvių vaikus vadina pagrobtąja karta, į jų gretas įtraukdama ir save. Būdama vienuolikos, mergina dėl melagingų pareiškimų buvo iškeldinta iš šeimos namų: per vienuoliką metų ji privalėjo pakeisti ne vieną globėjų šeimą, susidūrė su smurtu, į kurį buvo vargiai reaguojama. Mokykloje mergina patyrė kitokią diskriminacijos formą. Mokytojai buvo įsitikinę, jog ji, kaip ir didžioji dauguma čiabuvių vaikų, ne tik negebės studijuoti universitete, bet ir baigti devintos klasės. Šiandien aktyvistė yra baigusi socialinio darbo ir teisės bakalauro studijas bei 2019-aisiais apdovanota „Jaunų žmonių žmogaus teisių medaliu“ (ang. Young People’s Human Rights Medal).
Praėjus daugiau nei dešimtmečiui nuo ministro pirmininko Ruddo atsiprašymo, čiabuvių vaikų, gyvenančių su globėjais, skaičius padvigubėjo. 2019-ųjų tyrimas parodė, kad galimybė, jog čiabuvių tautos vaikas bus atskirtas nuo savo šeimos, yra dešimtį kartų didesnė už bet kuriai kitai grupei priklausantį vaiką. Regėdama nekintančią situaciją, aktyvistė kreipiasi į visus valstybės žmones: „Australija, prašau suteik man valstybę, kuria galėčiau didžiuotis, valstybę, kurioje galėtume gyti, išsakyti tiesą dar labiau nemarginalizuojami ir atnešti būtinus pokyčius.“
Žmogausteisės.lt
Apie žmogaus teises Lietuvoje ir pasaulyje.