Žmogaus teisės kino ekrane

Ar pastebėjote tą momentą, kai žiūrėdami filmą susitapatinate su filmo herojumi? Ar pastebėjote, kaip imate lyginti save su filmo veikėjais? Kiekviename filme, net to ir nenorėdami, mes ieškome savęs: ieškome herojų, kurie elgiasi kaip mes, ieškome herojų, kurie turi tokias pat tapatybes kaip mes. Viduje nudžiungame šį veikėją pamatę, o jo neradę – esame linkę kritikuoti filmus.

Neretai pastebima, jog kine sutinkame tuos pačius veikėjus. Veikėjus, kurie yra sukurti tarsi vienas šablonas. Pavyzdžiui, gėjus kirpėjas ir merginų draugas. Tokiu būdu, kine dar labiau sustiprinami stereotipai, tokiu būdu iškreipiant tam tikros grupės portretą visuomenėje.

Amžinas klausimas: menas vs. visuomenė

Tikriausiai žmonijai niekada nepavyks atsakyti į klausimą ar menas turi tarnauti visuomenei, ar visuomenė turi prisitaikyti prie meno? Tas pats teorinis klausimas gali būti užduodamas nagrinėjant kino filmus.

Tikrai ne visi filmai privalo atitikti šių dienų aktualijas – jei yra vaizduojamas istorinis laikotarpis, ar futuristinė drama – tikėtis dabartinių standartų laikymosi yra sudėtinga, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, pvz. istoriniame filme, kurio veiksmas vyksta vergijos laikotarpiu Amerikoje, juodaodžiai aktoriai vaidina pagrindines roles. Negalime teigti, kad tai yra blogai reprezentacijos prasme, tačiau istorinės tiesos tai taip pat neatitinka.

Kitas pavyzdys galėtų būti filmas „12 įtūžusių vyriškių“ (angl. 12 Angry Men), kuris pirmąkart pasirodė 1957 m. ir vėliau buvo perkurtas dar kelis kartus. Pirmajame filme, kaip ir galima įtarti iš pavadinimo, vaidino 12 baltaodžių vyrų, kurių tapatybės apart jų darbo, nebuvo plačiai išvystytos, o vėliau pasirodžiuose filmuose buvo įtraukiama vis daugiau įvairesnių žmonių. Šiuo atveju tikriausiai būtų galima teigti, kad tokia įvairovė yra gerai, nes pagrindinė filmo idėja nėra ir negali būti prarandama vien dėl įvairesnių veikėjų, tačiau, žinoma, atsiranda ir kritikų, kurie teigia, kad tai visiškai sunaikina filmo pagrindinę mintį.

Nereikėtų pamiršti ir to, kad menas (be abejo ir kinas) tam tikrais laikotarpiais stūmė visuomenę pirmyn ir buvo tarsi vėliavnešys tam tikroms idėjoms. Menas ir kinas mūsų visuomenėje užima ypatinga vietą ir mėgsta patampyti piktą visuomenės katiną už ūsų, tačiau tas pats piktas katinas jau po kelių dešimtmečių atsigręždamas atgal su širdelėmis akyse žiūri į meno kūrinius, ant kurių pats urzgė. Nesibaigianti meno ir visuomenės nuostatų kova.

Ar filmai ir serialai sensta?

2018 metų pradžioje į Netflix platformą buvo patalpintas serialas „ Draugai” (angl. Friends) ir tokiu būdu serialą pamatė dar daugiau žiūrovų. Taip pat ir jaunų žiūrovų, kurie jau nebėra toji karta, teigianti, kad užaugo su šiuo serialu. Dalis jaunųjų žiūrovų iš karto pasmerkė serialą argumentuodami, jog čia pilna homofobiškų juokelių, kurie šiomis dienomis atrodo pasenę ir netinkami. Žinoma, „ Draugai” nėra išimtis, kai filmas ar serialas neišlaiko laiko išbandymo dėl homofobiškų ar rasistinių juokelių.

Galios tinklai filmų industrijoje

Sunku būtų tikėtis tikrai universalių filmų, kurie reprezentuoją visas tapatybes, kai filmų kompanijose didžiąją dalį galios savo rankose vis dar kontroliuoja baltaodžiai vyrai. Variety 2017 m. duomenimis filmų studijose Paramount, Sony ir Warner Bros moterų dalyvavimas valdymo organuose sudaro nuo 35 iki 45 proc. Disney, Fox, Universal apskritai atsisakė pateikti tokią informaciją.

Žinoma, kitokia padėtis yra studijose, kurios filmus kuria ne Holivudo teritorijoje. Europos kino kūrėjai mėgaujasi daug didesne laisve kurti ne tik todėl, kad jie nedirba su milžiniškomis filmų studijomis, tačiau ir dėl to, kad tiek pačios valstybės, tiek Europos Sąjunga yra linkę remti nepriklausomus filmų kūrėjus suteikdami jiems ypač plačias raiškos ribas. Iš to, žinoma, kyla ir noras rodyti LGBT+ romantiką, ir kalbėti itin jautriomis temomis.

Kitąkart žiūrėdami filmą ir matydami itin stereotipinį veikėją pagalvokite iš kur šis veikėjas galėjo kilti – ar tai tik nebus filmų industrijos galios tinklo rezultatas?

Straipsnis taip pat buvo publikuotas žurnale Žmogaus teisių balsas.

Eitvydas Zurba

Lygios galimybės, LGBT+ teisės, žmogaus teisės, tarptautinė viešoji teisė

Giedrė Šėmytė

Žmogaus teisės ir technologijos, žmogaus teisių komunikacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *