Europos Lyčių lygybės indeksas: Lietuva – vienintelė be jokio progreso

Lietuva paskelbta vienintele ES valstybė, nuo 2005 m. nepadariusia jokio progreso moterų ir vyrų lygybės srityje. Prie tokios išvados priėjo Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) tyrėjai, šiandien paskelbę naujausius Lyčių lygybės indekso duomenis.

Lyčių lygybės visuomenėje atžvilgiu Lietuva ne tik nepasistūmėjo į priekį – situacija net šiek tiek pablogėjo. Šiuo metu mūsų šalis indekse užima 23 vietą tarp kitų ES valstybių, kai dar prieš porą metų buvome 19-oje. Žvelgiant į 12 metų laikotarpį – 2005 m., kai buvo pradėta stebėti situaciją, Lietuvoje lyčių lygybė buvo įvertinta 55,8 proc. (kai 100 proc. lygu visiška lygybė), 2017 m. – tik 55,5 proc. Lietuvos įvertinimas sumažėjo 0,3 proc.

„ES kontekste mūsų situacija tikrai išskirtinė – tą pabrėžia ir EIGE tyrėjai. Bet išskirtinė blogąja prasme. Kitos šalys per tokį ilgą laiką sugebėjo bent kažkiek pasistūmėti į priekį, o mes nukritome žemyn. Rimtesnio signalo imtis veiksmų Seimo nariams, Vyriausybei ir valstybės institucijoms turbūt negali būti. Reikia pripažinti, kad lyčių lygybės srityje mūsų valstybė šiuo metu neturi nei vizijos, nei politikos“, – tvirtina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertas Donatas Paulauskas.

Per pastaruosius metus lyčių lygybės sumažėjo finansų ir galios srityse. Finansų srityje labiausiai išryškėjo moterų ir vyrų pajamų ir skurdo atotrūkiai, galios srityje – maža moterų dalis biržinių bendrovių valdybose, centriniame banke.

Situacija nepakitusi išliko išsilavinimo srityje, šiek tiek padidėjo lyčių pasiskirstymas į „moteriškas“ ir „vyriškas“ specialybes aukštojo mokslo įstaigose. Laiko panaudojimo rodiklis, atskleidžiantis moterų ir vyrų skiriamą laiką vaikų, buities priežiūrai, laisvalaikiui, visuomeninei veiklai, liko neatnaujintas.

Vieninteliai rodikliai, kur situacija nežymiai pagerėjo, yra darbo ir sveikatos rodikliai. Darbo srityje situacija pagerėjo lyginant moterų ir vyrų užimtumą bei darbingo gyvenimo trukmę, o sveikatos srityje – galimybę abiems lytims gauti sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat – lyginant moterų ir vyrų gyvenimo bei sveiko gyvenimo trukmę, savo sveikatos vertinimą.

Šalia indekso EIGE pateikė ir naujus ES duomenis apie šeiminių įsipareigojimų ir darbo derinimą. Indekso ataskaitoje Lietuva išskiriama kaip valstybė, kurioje pastebimas didžiausias atotrūkis tarp moterų ir vyrų skiriamo laiko vaikų priežiūrai – 26 proc.

Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ir į vaiko priežiūros paslaugų prieinamumą. Lietuva vis dar nėra pasiekusi nė vieno Barselonos susitarimo tikslo – kad 33 proc. vaikų iki 3 metų amžiaus lankytų vaiko priežiūros įstaigas, o nuo 3 metų iki mokyklinio amžiaus – 90 proc. Lietuvoje tokių vaikų yra atitinkamai 20 proc. ir 80 proc.

„Žvelgiant į indekso duomenis, sunku būtų rasti kuo pasididžiuoti. Situacija arba iš esmės nekinta, arba blogėja. Peršasi išvada, kad kai visa ES juda į priekį – mes judame atgal“, – sako D. Paulauskas. Jo teigimu, progresą padėtų paspartinti tokie kitose šalyse jau pasitvirtinę veiksmai kaip didesnis vyrų įtraukimas į vaikų priežiūrą ir auginimą, lyčių kvotos biržinėse įmonėse, darbo užmokesčio skaidrumas, lyčių segregacijos mažinimas aukštajame moksle, stereotipų mažinimas.

Geriausiai Lyčių lygybės indekse įvertintos Švedija, Danija ir Prancūzija, blogiausiai – Graikija, Vengrija ir Slovakija.

Su Europos lyčių lygybės instituto galite susipažinti čia.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos informacija

Žmogausteisės.lt

Apie žmogaus teises Lietuvoje ir pasaulyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *