EŽTT: Lietuva pažeidė teisę į teisingą bylos nagrinėjimą

2020 m. vasario 18 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė sprendimą byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą, kuriuo konstatavo, jog Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) 1 dalį, kadangi atsisakydami atlyginti pareiškėjų administracinio teisės pažeidimo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas teismai sudarė kliūtis tinkamai realizuoti pareiškėjų teisę kreiptis į teismą.

Pareiškėjai kreipėsi į Teismą, skųsdamiesi dėl to, kad Lietuvos teismai atsisakė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias jie patyrė administracinio teisės pažeidimo bylose sėkmingai apskundę Valstybinės darbo inspekcijos paskirtas baudas. Pareiškėjai teigia, kad laimėję bylas teisme jie patyrė neigiamas pasekmes, nes jų reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš valstybės buvo atmestas. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad inicijuodami administracinį procesą jie siekė išvengti paskirtos baudos. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jų patirtos bylinėjimosi išlaidos viršijo šias baudas, nepaisant to, kad baudos buvo galiausiai panaikintos, būtų buvę naudingiau, jei jie apskritai nebūtų pradėję teisminio proceso.

Vertindamas pareiškėjų skundą, Teismas visų pirma atkreipė dėmesį, kad šioje byloje pareiškėjai turėjo galimybę inicijuoti teisminį procesą. Jie šia galimybe pasinaudojo apskųsdami Valstybinės darbo inspekcijos jiems paskirtas baudas. Tačiau įvertinęs faktines bylos aplinkybes, Teismas nesutiko, kad tai savaime atitinka visus Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus. EŽTT pažymėjo, kad Konvencija yra skirta užtikrinti veiksmingas ir praktiškai panaudojamas teises, o ne teorines ar iliuzines teises. Teismas sutiko su pareiškėjais, jog jų kreipimosi į teismą tikslas buvo ne tiesiog sudalyvauti teismo procese, o pasiekti norimą rezultatą. Šiuo aspektu Teismas atsižvelgė į pareiškėjų teiginius, kad kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises būtų beprasmiška, jei galų gale jie atsidurtų blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi. Teismo nuomone, būtent taip ir atsitiko šioje byloje, nes kiekvieno pareiškėjo finansinė našta buvo beveik dvigubai arba trigubai didesnė, nei prieš bylinėjimąsi teismuose. Taigi, nors pareiškėjai ir turėjo galimybę kreiptis į teismą, Teismas konstatavo, kad ex post facto atsisakymas atlyginti jų bylinėjimosi išlaidas vis dėlto sudarė kliūtis pareiškėjams tinkamai realizuoti jų teisę kreiptis į teismą.

Toliau Teismas vertino Vyriausybės argumentus, kad pareiškėjų reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negalėjo būti patenkintas, nes pagal nacionalinę teisę, siekiant, kad kiltų valstybės atsakomybė ir atsirastų pareiga atlyginti pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, turi būti konstatuota, kad valstybės pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Šiuo atžvilgiu primindamas nacionalinių valdžios institucijų, visų pirma, teismų, pareigą aiškinti ir taikyti vidaus teisę, EŽTT pabrėžė, kad jo vaidmuo apsiriboja nustatymu, ar tokio aiškinimo padariniai yra suderinami su Konvencija. Teismas atkreipė dėmesį į keletą nacionalinių teismų, įskaitant Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, priimtų nutarčių, kurios įrodo, kad nors bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra aiškiai reglamentuotas Administracinių teisės pažeidimų kodekse, jos yra atlyginamos remiantis kitais teisiniais pagrindais, įskaitant ir Konstituciją. Teismas atkreipė dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas taip pat aiškiai numato, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Tuo tarpu Civilinio proceso kodeksas savo ruožtu įtvirtina principą, kad „pralaimėjęs moka“, kuriuo taip pat rėmėsi administraciniai teismai daugelyje bylų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu administraciniuose procesuose.

Teismas pabrėžė, kad šioje byloje administracinių teismų sprendimai, kuriais atsisakyta priteisti pareiškėjams bylinėjimosi išlaidų atlyginimą buvo grindžiami vien nacionalinių įstatymų aiškinimu, jog siekiant tokią teisę realizuoti turėjo būti įrodytas valstybės veiksmų neteisėtumas, o ne atsižvelgiama į šių bylinėjimosi išlaidų proporcingumą, lyginant su materialine nauda, kuri buvo gauta panaikinus baudas. Šioje situacijoje Teismas atsižvelgė į Lietuvos teismų kitose bylose priimtas nutartis, kuriose teismai pažymėjo, kad visada galima atsisakyti priteisti neproporcingai dideles ar nepagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu pareiškėjų byloje toks proporcingumo vertinimas atliktas nebuvo. Be to, Teismas atkreipė dėmesį, kad nebuvo nurodyta ir tai, kad pareiškėjų byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo pernelyg didelės arba viršijo Teisingumo ministerijos Rekomendacijose įtvirtintas sumas. Galiausiai EŽTT konstatavo, kad, nevertinant to, ar nacionaliniai teismai pareiškėjų byloje tinkamai aiškino vidaus teisę, dėl atsiradusio neproporcingumo pareiškėjams teko individuali pernelyg didelė našta. Todėl Teismas padarė išvadą, kad nacionaliniai teismai atsisakydami atlyginti pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas, patirtas administraciniame procese, kuriame jie ginčijo Valstybinės darbo inspekcijos jiems paskirtas baudas ir pasiekė, kad atitinkami šios institucijos priimti sprendimai būtų panaikinti, nepaisant šių bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažeidė pareiškėjų teisę kreiptis į teismą, kurią garantuoja Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.

Pareiškėjai reikalavo po 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Taip pat pareiškėjai reikalavo atlyginti 1 169 eurų ir 836 eurų turtinei žalai atlyginti, kurią sudarė jų pirmajame teismo procese dėl baudų panaikinimo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atskirai pareiškėjai reikalavo atlyginti nacionaliniuose teismuose antrajame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas – atitinkamai pareiškėjams priteisti 907 ir 282 eurus. Teismas visiškai tenkino pareiškėjų reikalavimus ir jiems priteisė: po 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 1 169 eurus (pirmajam pareiškėjui) bei 836 eurus (antrajam pareiškėjui) turtinės žalos atlyginimo bei 907 eurus (pirmajam pareiškėjui) ir 282 eurus (antrajam pareiškėjui) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pilnas sprendimas (anglų k.)

Žmogausteisės.lt

Apie žmogaus teises Lietuvoje ir pasaulyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *