EŽTT paskelbė sprendimą byloje Bastys prieš Lietuvą

2020 m. vasario 4 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė sprendimą byloje Bastys prieš Lietuvą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjas turėjo veiksmingą teisinės gynybos priemonę pagal Konvencijos 13 straipsnį (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę) taikant kartu su 8 straipsniu (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pažymoje suformuluotoms išvadoms apskųsti.

2016 m. spalį pareiškėjas M. Bastys išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu. 2016 m gruodžio mėn. pareiškėjas patvirtintas Seimo Pirmininko pavaduotoju. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Pirmininko pavaduotojas turi turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, pagal nacionalinėje teisėje numatytą standartinę procedūrą Seimo Pirmininkas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl pareiškėjo galimybės gauti tokį leidimą.

VSD, atlikęs pareiškėjo M. Basčio patikrinimą (įvertinęs pareiškėjo anketą ir du pokalbius, dėl kurių pareiškėjas išreiškė sutikimą), 2017 m. kovo 8 d. raštu informavo Seimo Pirmininką ir pareiškėją, kad atsižvelgiant į pareiškėjo patikrinimo metu surinktą informaciją ir šios informacijos vertinimą, VSD turi abejonių, ar pareiškėjas yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir todėl prieštarauja, kad pareiškėjui būtų išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Konkrečiai, pažymoje buvo teigiama, kad pareiškėjas palaiko ryšius su tam tikrais asmenimis, kurių veikla buvo priešinga valstybės nacionalinio saugumo interesams. 2017 m. kovo 9 d. Seimo Pirmininkas, atsižvelgdamas į pirmiau minėtą VSD raštą, žodžiu pranešė pareiškėjui, kad nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir prašė jį atsistatydinti.

2017 m. kovo 10 d. Seimas, atsižvelgdamas į pareiškėjo atsistatydinimo pareiškimą, atleido jį iš Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų. Pareiškėjas toliau ėjo Seimo nario pareigas. Vėliau pareiškėjas kreipėsi į Seimo Pirmininką prašydamas išduoti jam Seimo Pirmininko rašytinį sprendimą neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, bet šis prašymas nebuvo patenkintas, nes pareiškėjas atsistatydino ir tuo metu nebeužėmė jokių pareigų, kurias užimantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, todėl Seimo Pirmininkas negalėjo priimti sprendimo dėl leidimo Basčiui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ar neišdavimo.

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prieš Seimą ir VSD prašydamas, pirma, panaikinti minėtą VSD 2017 m. kovo 8 d. sprendimą, nes jis, pareiškėjo manymu, nepagrįstas, bei, antra, įpareigoti Seimo Pirmininką išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Tiek pirmosios instancijos teismas (Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2017 m. birželio 14 d. nutartimi pakartojo, kad nacionalinių teismų praktikoje pripažįstama, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, t. y. darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tačiau tikrinimą atlikusio VSD išvada pagal savo pobūdį yra tarpinis procedūrinis sprendimas, priimamas administracinės procedūros eigoje, kuris nesukelia pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių, todėl negali būti skundo administraciniame teisme dalykas. Nesutikimo su tokio pobūdžio procedūriniais sprendimais argumentai (bet ne savarankiški reikalavimai) gali būti reiškiami ginčijant galutinį sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Dėl pareiškėjo antrojo reikalavimo įpareigoti Seimo Pirmininką išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, LVAT pažymėjo, kad administracinis teismas nagrinėja asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, tačiau pareiškėjui neginčijant ir neprašant panaikinti paslapčių subjekto vadovo sprendimo neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, pareiškėjo skunde suformuluotas reikalavimas įpareigoti Seimo Pirmininką atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, kaip savarankiškas reikalavimas, nenagrinėtinas administracinių teismų. Taigi nacionaliniai teismai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administracinių teismų.

Remdamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsniu taikant kartu su 8 straipsniu, pareiškėjas skundėsi, kad neturėjo veiksmingos teisinės gynybos priemonės VSD pažymoje suformuluotoms jo reputacijai padariusioms žalą išvadoms dėl jo nepatikimumo ir nelojalumo Lietuvos valstybei apskųsti.

EŽTT, remdamasis Lietuvos administracinių teismų praktika, konstatavo, kad administraciniai teismai nagrinėja Seimo Pirmininko, kitų valstybės paslapčių subjektų vadovų sprendimus, kuriais atsisakoma išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir esant pagrindui panaikina tokius sprendimus. EŽTT pažymėjo, kad vertindami galutinį sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, administraciniai teismai kartu vertina ir VSD tarpinius procedūrinius sprendimus, kurių pagrindu priimtas atitinkamas atsisakymas. Pasak Teismo, šios vidaus teisinės gynybos priemonės prieinamumo pareiškėjui sąlyga, kad pareiškėjas turėjo užimti Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas bent iki tol, kol Seimo Pirmininkas būtų priėmęs oficialų sprendimą pareiškėjui neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nepadarė šios priemonės neveiksmingos. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo laisva valia pasirinko atsistatydinti iš Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų po jam neprivalomo Seimo Pirmininko žodinio paraginimo, žinodamas, kad nėra priimto oficialaus sprendimo dėl atsisakymo išduoti jam leidimą dirbti su valstybės paslaptį sudarančia informacija. Taigi Teismas konstatavo, kad nebuvo pažeistas Konvencijos 13 straipsnis taikant kartu su 8 straipsniu.

Susipažinkite su sprendimu (anglų k.)

Lietuvos Vyriausybės atstovo EŽTT informacija

Žmogausteisės.lt

Apie žmogaus teises Lietuvoje ir pasaulyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *