Konstitucinis Teismas stabdo normos, saugančios teisėjus nuo kratos, galiojimą

Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu priėmė nagrinėti Seimo prašymą ištirti ar Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai („Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi“), 114 straipsnio 2 daliai („Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo“), konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalis.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Seimo nutarimas ištirti, ar aktas neprieštarauja Konstitucijai, sustabdo šio akto galiojimą.

Aktuali Teismų įstatymo norma nurodo, kad „Draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.“

Pareiškėjas, remdamasis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, prašyme nurodo, kad konstitucinių normų visuma suponuoja, kad teisėjų imunitetas, kuris yra viena iš teisėjų nepriklausomumo garantijų, nėra absoliutus, o turi būti siejamas tik su jų nepriklausomumo užtikrinimu jiems einant savo pareigas, t. y. teisėjams turi būti garantuojamas funkcinis imunitetas, kurio tikslas – apsaugoti juos nuo valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimosi į jų veiklą. Įstatymuose įtvirtinta teisėjų nepriklausomumo garantijų sistema negali sudaryti jokių prielaidų privilegijoms, kuriomis prisidengdamas teisėjas galėtų išvengti atsakomybės ar kitu būdu trukdyti atskleisti nusikalstamas veikas, t. y. negali sudaryti galimybės paneigti teisinės valstybės principą ir iš jo kylančius imperatyvus.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad pagal Konstituciją imunitetas yra taikomas išimtinai tik dviem atvejais – dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir dėl suėmimo ar kitokio laisvės suvaržymo. Todėl, pareiškėjo teigimu, Teismų įstatymo nuostata, kuri išplečia Konstitucijoje numatytus imuniteto taikymo atvejus, apskritai negalėtų būti įtvirtinta. Pareiškėjo vertinimu tokia nuostata suponuoja konstituciškai nepagrįstą privilegiją.

Konstitucinio Teismo informacija

Žmogausteisės.lt

Apie žmogaus teises Lietuvoje ir pasaulyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *