Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažino kai kurias Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis reglamentuojamos mokslininkų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją, be kita ko, jos 52 straipsnį, įtvirtinęs mokslininkų valstybinę pensiją, turi plačią diskreciją, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes, nustatyti, be kita ko, šios pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlygas. Tačiau, įgyvendindamas šią diskreciją, įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos normų ir principų, be kita ko, konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, teisinės valstybės principų. Todėl negali būti įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį mokslininkų valstybinei pensijai gauti būtų nustatytas nepagrįstai trumpas mokslinio darbo, už kurį skiriama ir mokama ši valstybinė pensija, stažas arba kitaip būtų pažeidžiami, be kita ko, teisingumo, protingumo, proporcingumo principai. Neatsižvelgus į mokslininkų valstybinės pensijos paskirtį, mokslinio darbo specifiką ir kitas reikšmingas aplinkybes, tokios pensijos skyrimas ir mokėjimas taptų privilegija ir toks pensinis aprūpinimas pagal Konstituciją negalėtų būti laiduojamas.
Dėl stažo ir diskriminacijos dėl amžiaus
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta bendroji asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laiko, kuris laikomas daktaro ir habilituoto daktaro stažu, skaičiavimo nuostata – daktaro ir habilituoto daktaro stažas skaičiuojamas ne ilgiau, negu asmeniui sukaks 65 metai.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal šią Laikinojo įstatymo nuostatą, aiškinamą kartu su šio įstatymo 5 straipsniu, asmens amžius (65 metai) yra kriterijus, kuris turi įtakos daktaro ir habilituoto daktaro stažo skaičiavimui, t. y. mokslininkų valstybinės pensijos skyrimui ir (ar) dydžiui.
Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis negali būti suprantama kaip įtvirtinanti baigtinį nediskriminavimo pagrindų sąrašą; priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos paneigti Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje laiduojamą visų asmenų lygybę įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms, t. y. pačią konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo esmę. Vienas iš pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo pagrindų yra žmogaus teisių varžymas dėl jo amžiaus.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tarp asmenų, kurie dirba mokslinį darbą Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose iki jiems sukanka 65 metai, ir asmenų, kurie mokslinį darbą minėtose institucijoje dirba po to, kai jiems sukanka 65 metai, nėra tokių skirtumų, kurie objektyviai pateisintų skirtingą jų traktavimą mokslinio darbo laiko įskaitymo į daktaro arba habilituoto daktaro stažą aspektu. Todėl tokį teisinį reguliavimą Konstitucinis Teismas įvertino kaip pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamą žmogaus teisių varžymą dėl jo amžiaus. Juo kartu nepaisyta iš Konstitucijos, be kita ko, jos 52 straipsnio, kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui, nustatant mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlygas, nepažeisti asmenų lygiateisiškumo principo.
Parengta pagal Konstitucinio Teismo informaciją
Žmogausteisės.lt
Apie žmogaus teises Lietuvoje ir pasaulyje.
Komentarų: 1