Aplinkos ministerija skelbia, kad Lietuva įvertino savo pažangą įgyvendinant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir parengė antrąją Lietuvos savanorišką darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaitoje vertinama šalies pažanga 2018–2023 m. laikotarpiu.
„Lietuva, pritardama Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimui, įsipareigojo siekti visų 17 darnaus vystymosi tikslų. Ši antroji Lietuvos savanoriška darnaus vystymosi ataskaita – atspindys ne tik to, ką pasiekėme, bet ir to, su kokiais iššūkiais susiduriame. Priėjome Darbotvarkės įgyvendinimo pusiaukelę – svarbu būti objektyviems sau ir tarptautiniams partneriams.“
aplinkos ministras Simonas Gentvilas
Vertinant konkrečių darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą Lietuvoje didžiausia pažanga padaryta siekiant lyčių lygybės, užtikrinant visiems vandens prieinamumą ir galimybę naudotis prieinama, patikima, darnia ir modernia energija. Spartesnis progresas pastebimas ir saugant, atkuriant ekosistemas bei skatinant darnų jų naudojimą, tvariai valdant miškus, stabdant žemės būklės blogėjimą.
Visgi tikintis iki 2030 m. pasiekti visus darnaus vystymosi tikslus, daugiausiai dėmesio Lietuvai derėtų skirti atsakingos gamybos ir vartojimo skatinimui, žiedinės ekonomikos kūrimui.
Ataskaitoje pristatomi kylantys iššūkiai ir naujos iniciatyvos, skirtos paspartinti darnų vystymąsi, pateikiamos vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų įžvalgos, gerosios praktikos pavyzdžiai bei rekomendacijos.
Lyčių lygybė
Ataskaitoje pažymima, kad svarbiausias iššūkis, trukdantis spartesnę Lietuvos pažangą, siekiant lyčių lygybės, yra visuomenėje vis dar vyraujantys stereotipai dėl moterų ir vyrų įsipareigojimų pasidalijimo šeimoje bei visuomenėje.
Lygių galimybių plėtros centro 2020 m. atliktos reprezentatyvios visuomenės apklausos duomenimis, 40 proc. moterų ir 48 proc. vyrų vis dar mano, kad vyrui karjera turėtų būti svarbiau nei rūpinimasis vaikais. O su teiginiu, kad moteriai karjera turėtų būti svarbiau nei rūpinimasis vaikais, sutiko vos 6 proc. vyrų ir 11 proc. moterų.
Nors pažanga nuosekli ir didėjanti, tačiau pastebima, kad išlieka iššūkių, kurie turi būti sprendžiami. Vyraujant stereotipams, susijusiems su šeiminiais įsipareigojimais ir rengimu šeimai, šių diskusijų demokratinėje visuomenėje turėtų būti daugiau. Taip pat aktuali sritis yra švietimas: nors lyčių lygybės temos yra įtvirtintos ugdymo programose, praktiniu lygmeniu nėra skiriama pakankamai dėmesio šiems klausimams. Lyčių lygybė ir nediskriminavimas turėtų tapti vienomis svarbiausių švietimo srities darbuotojų, taip pat kitų profesijų, kurios susiduria su lyčių lygybės problema, darbuotojų (pavyzdžiui, policijos) kvalifikacijos kėlimo sričių.
Siekiant spręsti smurto šeimoje ir artimoje aplinkoje problemą, būtina didinti informacijos apie smurtą ir apsisaugojimo nuo jo sklaidą: didinant visuomenės ir dirbančiųjų kovoje su smurtu artimoje aplinkoje asmenų informuotumą apie smurto priežastis, šio reiškinio vystymosi ypatumus, pasekmes visuomenei; užtikrinant koordinuotus institucijų veiksmus kovoje su smurtu artimoje aplinkoje, skatinant smurto artimoje aplinkoje formų atpažinimą.
Nelygybės mažinimas
Ataskaitoje nurodoma, kad skurdo rizikos lygis Lietuvoje išlieka pakankamai aukštas, lyginant su kitomis Europos Sąjungomis šalimis, todėl siekiant tolesnio rodiklio gerėjimo, reikalinga stiprinti šalies socialinės apsaugos sistemą bei gerinti socialinių išmokų sistemos struktūrą, didinti mokesčių sistemos progresyvumą, skatinti minimalios mėnesinės algos augimą, taip pat spręsti neproduktyvios ūkio struktūros (neproduktyvių sektorių) ir mokesčių vengimo problemas. Taip pat svarbu spręsti gana didelį atotrūkį tarp regionų Lietuvoje, kuris taip pat prisideda prie pajamų nelygybės bei netolygaus vystymosi šalies mastu.
Pažymima, kad pažangai būtinas darnus tarpinstitucinis darbas, kuris dar nėra pasiektas – vis dar egzistuoja griežta skirtis tarp ministerijų atsakomybių, trūksta bendradarbiavimo sprendžiant platesnes problemas, kaip nelygybė, kuriai spręsti reikalingas platesnis ir kompleksiškesnis požiūris. Siekiant tikslo taip pat svarbu efektyviai pasitelkti savivaldybes bei jų institucijas, kurios turi didelę įtaką nelygybės problemos sprendimui vietos lygiu.
Žmogausteisės.lt
Apie žmogaus teises Lietuvoje ir pasaulyje.