Nors moterys Lietuvoje yra vienos labiausiai išsilavinusių Europos Sąjungoje, lyčių nelygybė politikoje išlieka. 2019-aisiais daugiau nei pusę metų Lietuva buvo vienintelė valstybė Europos Sąjungoje, kurioje visą ministrų kabinetą sudarė tik vyrai. O kaip Lietuva atrodo savivaldybių lygmenyje? Žmogaus teisių balsas atliko tyrimą, kuriuo siekiama analizuoti moterų ir vyrų balansą po Lietuvos savivaldybių tarybų ir merų rinkimų 2019 metais. Analizuojamos keturios pagrindinės pozicijos:
- merai ir merės;
- vicemerai ir vicemerės;
- administracijos direktoriai ir direktorės;
- administracijos direktorių pavaduotojai ir pavaduotojos.
Šių pozicijų pasirinkimą lemia jų svarba ir įtaka savivaldybių valdymui. Svarbu tai, kad merai ir merės renkami tiesiogiai, o vicemerai ir vicemerės, administracijos direktoriai ir jų pavaduotojai skiriami. Tačiau šios pozicijos tarpusavyje itin susijusios. Neretai vyrauja tradicija, kai pastarąsias pozicijas užima kiti daugiausiai balsų surinkę kandidatai ir kandidatės.
Savivaldos rinkimuose Lietuva kas kartą susiduria su lyčių disbalansu. Moterų merių skaičius dažniausiai nesiekia nei 10 procentų. Nuo 2015 metų Lietuvoje organizuojami tiesioginiai merų rinkimai, tačiau moterų ir vyrų balansas nepasikeitė. 2015 metais iš 60 išrinktų merų tik 4 iš jų moterys. 2019 metais savivaldybių rinkimuose šis skaičius stipriai nepakito, iš 60 merų išrinktos 5 moterys.
Europos Sąjungos kontekste Lietuva taip pat ženkliai atsilieka ne tik nuo lyderiaujančių valstybių, bet ir nuo Europos Sąjungos vidurkio lyčių lygybės savivaldoje. Baltijos šalių kontekste Lietuva taip pat turi žemesnius rodiklius nei kaimyninės Latvija ar Estija.
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija skelbdama rinkimų rezultatus nedetalizuoja moterų ir vyrų santykio savivaldybių rinkimuose. Kyla poreikis detaliau pažvelgti į moterų ir vyrų balansą savivaldybių lygmenyje.
Su visu tyrimu galite susipažinti ČIA.
Žmogausteisės.lt
Apie žmogaus teises Lietuvoje ir pasaulyje.