Gegužės 10 dieną Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas (toliau – Komitetas) paskelbė rekomendacijas Lietuvos atžvilgiu dėl Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo įgyvendinimo.
Vienas aktualiausių komiteto pastebėjimų yra tai, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta statistinių duomenų, kurie padėtų analizuoti rasinės diskriminacijos problemas. To pasekoje Komitetas rekomendavo Lietuvai rinkti duomenis apie socialinės ir ekonomines teises, atsižvelgiant į mažumas, gyvenančias Lietuvoje.
Kaip ir jau tampa įprasta Jungtinių Tautų darinių rekomendacijose Lietuvai, šioje ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į Lietuvoje veikiančių žmogaus teisių institucijų išteklių stygių, kuris lemia negalėjimą funkcionuoti visa apimtimi ir mažina šių institucijų nepriklausomumą. Dėl šios priežasties Rekomendacijose siūloma užtikrinti tinkamą finansavimą Seimo kontrolieriaus įstaigai ir Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigai.
Kitas aspektas, kuris akcentuojamas Rekomendacijose – teisės aktai. Dabartinis Lygių galimybių įstatymas ir Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nepilnai atsižvelgia į Konvencijos rasinės diskriminacijos apibrėžimą ir todėl siūloma atlikti keitimus Lietuvoje galiojančiuose teisės aktuose, įtraukiant naujus galimos diskriminacijos pagrindus – odos spalvą ir asmens kilmę.
Žinoma, rekomendacijose atsispindi ir neapykantos kalbos situacija Lietuvoje. Komitetas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vis dar egzistuoja išankstinės nuostatos apie įvairias socialines grupes, ypač migrantus, musulmonus ir romų kilmės asmenis. Taip pat pastebėta, kad Lietuvoje retai yra pranešama apie neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus arba jei yra pranešama, nusikaltimai nėra kvalifikuojami kaip su neapykanta susijusios veikos.
Romų kilmės asmenų situacija
Komitetas pažymi, kad nors Lietuva ir priėmė kelis palankius teisės aktus, susijusius su romų kilmės asmenų integracija, tačiau itin žymi romų kilmės asmenų vaikų ir jaunimo dalis vis dar nebaigia švietimo programų. Nurodomos problemos ir romų kilmės asmenų įsidarbinimo galimybėse ir nepriimtinos romų kilmės asmenų gyvenimo sąlygos, apsunkintos šių asmenų galimybės gauti sveikatos paslaugas.
Migracijos problemos
Komiteto išvadose nurodoma, kad pasitaikė atveju, kai prieglobsčio prašytojams Lietuvoje buvo užkirstas kelias patekti į šalį ir atlikti prieglobsčio suteikimo procedūras, įskaitant galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis, taip pažeidžiant tarptautinius žmogaus teisių standartus.
Pastebima, kad Lietuvoje vis dar nėra pakankamo skaičiaus veikiančių priėmimo centrų pabėgėliams ir šiems asmenims neužtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos. Nurodoma ir tai, kad migrantams sunkiai sekasi integruotis į visuomenę ir šie susiduria su diskriminacija, ypač būsto srityje.
Su visa ataskaita galite susipažinti CERD 98 sesijos puslapyje.
Eitvydas Zurba
LGBT+ teisės, feminizmas, lyčių studijos