Seimas svarstys siūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dėl teikimo Seimui atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Sigitą Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir skirti ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Teismų įstatymui.
„Respublikos Prezidentas kreipėsi dekretu, kuriuo buvo teikiamas nutarimas, kuriame tiesiog vienu sakiniu buvo suformuluota atleisti S. Rudėnaitę iš Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir skirti ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke. Gali būti, kad vis dėlto pasirenkant tokią formuluotę, kokios anksčiau nesirinkdavo nė vienas Lietuvos Respublikos vadovas, buvo nesilaikyta Teismų įstatymo 81 ir 90 straipsnių reikalavimų, kurie numato, kad žmogus gali būti atleidžiamas iš teisėjo pareigų ir kartu skyriaus vadovo pareigų tik tuomet, kai jis yra paskirtas į kitas pareigas“
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė pažymėjo, kad toks dekretas, kur atleidimas ir paskyrimas į pareigas buvo suformuluotas vienu sakiniu, galėjo sudaryti prielaidas ir pažeisti konstitucinę teisėjų ir teismų nepriklausomumo principą, nepaisė vieno esminių konstitucinės, teisinės valstybės principo elementų – tai yra teisinio aiškumo ir teisinio tikrumo. Taip pat nesilaikyta konstitucinio atsakingo valdymo principo, suponuojančio, kad vis dėlto visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijoje numatytas pareigas.
Kreipimosi į Konstitucinį Teismą iniciatorių įsitikinimu, tokiu būdu įvyko konstitucinis teisinis kazusas, kai Seimas, neturėdamas tam Konstitucinio teisinio pagrindo, atleido pareigas einančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkę, neperkeldamas jos į kitas pareigas.
Nutarimo projektui po pateikimo pritarė 88, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė vienas Seimo narys. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, projektas Seimo posėdyje bus svarstomas gegužės 5 d.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos informaciją
Žmogausteisės.lt
Apie žmogaus teises Lietuvoje ir pasaulyje.