Teisingumo ministerija siūlo keisti laikinojo sulaikymo tvarką

Teisingumo ministerija parengė įstatymo pataisas, kurios aiškiau ir tiksliau apibrėžia žmogaus laikinojo sulaikymo pagrindus ir procedūras.

„Lietuvos Konstitucijoje numatytas tik vienas sulaikymo pagrindas – asmens, užklupto padarius nusikalstamą veiką, sulaikymas, o visi kiti atvejai galimi tik išimtinais atvejais. Praėjusiais metais teisėsaugos pareigūnai sulaikė apie 40 tūkst. asmenų įtariamų padarius nusikaltimus, bet tik mažai jų daliai – apie 3,5 tūkst. teismas skyrė suėmimą. Šie skaičiai liudija, kad galimai nepagrįstai buvo suvaržyta daugelio žmonių laisvė ir pažeidžiamos jų teisės.“

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius

Pasak teisingumo ministro, dabartiniame Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas laikino sulaikymo reglamentavimas turi spragų – sudaro prielaidas per plačiai taikyti šią griežtą priemonę ikiteisminio tyrimo metu. Be to, nėra veiksmingo teisinio mechanizmo, leidžiančio ginti asmens laisvę, apskųsti teismui pritaikytus veiksmus.

Teismų praktikos analizė parodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, priimdami nutarimą skirti galimą laikiną sulaikymą iki 48 valandų, dažnai net nesikreipia į teismą dėl asmens suėmimo. Toks asmens sulaikymas gali būti viena iš ikiteisminio tyrimo taktikų, kai per šį laikotarpį reikia atlikti baudžiamojo proceso veiksmus, pavyzdžiui, atlikti kratą sulaikytojo bute, apklausti daugiau liudininkų. Šiuo metu įstatymas nustato, kad žmogus, nesutinkantis su jam pritaikytu dviejų parų laisvės suvaržymu, šį veiksmą per 10 dienų gali apskųsti teismui.

„Teisingumo atstatymas šiuo atveju yra pernelyg lėtas, vėluojantis procesas. Žmogaus sulaikymas net ir trumpam laikui – nėra menkniekis, nes asmens laisvės suvaržymas yra griežčiausia teisinė priemonė. Nepriklausomai nuo jo termino, tai gali pakenkti asmens reputacijai, sukelti didelį sukrėtimą, paveikti šeimą. Todėl įstatymuose įtvirtintos procedūros bei pagrindai, kuriais valstybės institucijoms suteikiama teisė apriboti asmens laisvę, privalo būti aiškūs, logiški ir pagrįsti. Turime užtikrinti, kad žmogaus teisės nebūtų varžomos daugiau, negu to reikia baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Privalome nustatyti aiškią tvarką, kaip teisinėmis priemonėmis apginti asmens laisvę nuo apribojančių priemonių – operatyviai apskųsti teismui sulaikymą ar suėmimą ir gauti teismo vertinimą“.

E. Jankevičius

Baudžiamojo proceso kodekso pataisose siūloma reglamentuoti įtariamo, bet neužklupto padarius nusikalstamą veiką, asmens sulaikymo tvarką, pavyzdžiui jo namuose, darbe. Kai žmogus sulaikomas tuo pagrindu, kai pagal tyrimo duomenis jam reikia skirti suėmimą, būtų privaloma per 48 valandas jį pristatyti į teismą. Čia ikiteisminio tyrimo teisėjas ir priimtų sprendimą skirti suėmimą arba paleisti laikinai sulaikytą asmenį.

Įstatymo projekte reglamentuojama speciali laikino sulaikymo apskundimo tvarka. Prokuroro nutarimas skirti šią kardomąja priemonę galėtų būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tokį sulaikyto asmens skundą prokuroras turėtų nedelsiant pateikti teisėjui, kuris per aštuonias valandas nuo gavimo dienos turėtų išnagrinėti ir priimti nutartį.

Siūlomi pakeitimai pašalintų Baudžiamojo proceso kodekse esančius laikino sulaikymo pabaigos nelogiškumus, užkirstų kelią galimam piktnaudžiavimui, taikant laikiną laisvės suvaržymą, bei padėtų išvengti sisteminės painiavos.

Teisingumo ministerijos informacija

Žmogausteisės.lt

Apie žmogaus teises Lietuvoje ir pasaulyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *