Siūloma tobulinti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistemą

Smurtas artimoje aplinkoje laikomas žmogaus teisių ir laisvių pažeidimu, kuris dėl įsišaknijusios lyčių nelygybės labiausiai paliečia moteris. Lietuvoje egzistuojanti sistema geba gana veiksmingai reaguoti į pagalbos iškvietimus, nukentėjusiesiems atstovauja valstybė, kuri taip pat garantuoja ir specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą, tačiau pastebima, kad pareigūnams kartais trūksta įrankių apsaugoti nukentėjusiuosius, kai ikiteisminis tyrimas nepradedamas.

Dėl šios priežasties Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia atnaujintą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris artimoje aplinkoje įstatymo projektą, kuris užtikrins efektyvesnę nukentėjusio asmens apsaugą įvedus apsaugos nuo smurto orderį,
įtariamieji smurtautojai turės išklausyti smurtinio elgesio keitimo mokymus, visuomenės nariai privalės pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje patyrusį žmogų.

Mūsų šalyje stokojama ir veiksmingos smurto artimoje aplinkoje prevencijos, vaikai menkai nutuokia apie lyčių nelygybės keliamas problemas, nėra mokomi nesmurtinių konfliktų sprendimo būdų, o skirtingų institucijų bendradarbiavimas nėra nuoseklus.

Minimo įstatymo pataisos pirmąkart buvo pateiktos 2020 m. balandžio mėnesį, o šįkart teisės aktas atnaujintas pagal visų suinteresuotų institucijų bei organizacijų pastabas.

2019 m. dėl smurto artimoje aplinkoje nukentėjo 9265 žmonės, iš kurių 22 buvo nužudyti, 30 patyrė sunkius sveikatos sutrikdymus, 8289 – nesunkius sveikatos sutrikdymus, 50 patyrė seksualinę prievartą, 708 susidūrė su grasinimais. Iš viso pernai policijos pareigūnai sulaukė 53 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje.

Apsaugos nuo smurto orderis: pareiga išsikelti 15 dienų laikotarpiui ir lankyti mokymus

2011 metais priimtu įstatymu smurtas artimoje aplinkoje buvo priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių nusikalstamų veikų, todėl aukos interesams ėmė atstovauti valstybė, nukentėjusiems nebereikia rašyti skundų, veikia specializuotos pagalbos centrai, policijos pareigūnai, teisėjai, prokurorai buvo apmokyti atpažinti smurtą artimoje aplinkoje.

Bet Lietuvoje susiklostė gana nelanksti nukentėjusiųjų apsaugos praktika. Norėdami apsaugoti aukas tyrėjai dažniau rinkdavosi sulaikyti galimą kaltininką, pradėti ikiteisminį tyrimą ir spręsti kardomosios priemonės taikymo klausimą, net ir tais atvejais, kai nėra pakankamai duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Nors tuo metu svarbiausia kuo greičiau ir efektyviau padėti nukentėjusiajam.

Naujasis apsaugos nuo smurto orderis būtų nukreiptas į greitą nukentėjusiojo apsaugą nepaisant to, ar ikiteisminis tyrimas pradedamas, ar ne. Jis galėtų būti pritaikomas visiems įtariamiems smurtautojams – ir vyrams, ir moterims.

Tai policijos pareigūno ar prokuroro (kai kreipiamasi tiesiai į jį) įpareigojimas įtariamam smurtautojui 15 dienų laikotarpiui išsikelti iš gyvenamosios vietos, kurioje gyvena su nukentėjusiuoju, nesilankyti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, neieškoti ryšių, nebendrauti bei lankyti smurtinio elgesio keitimo mokymus iki jų pabaigos, net ir nustojus galioti apsaugos orderiui.

Orderio paskyrimą įtariamasis smurtautojas galėtų apskųsti, bet apskundimas jo veikimo nestabdytų. Jeigu smurtautojas pažeistų apsaugos orderio sąlygas, jis būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn. Orderis nustotų galioti, jei būtų skiriamos kardomosios priemonės įprasta baudžiamojo proceso tvarka.

Bet jeigu teisėsaugos institucijos priimtų sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo, o nukentėjęs asmuo su šiuo sprendimu nesutiktų ir jį apskųstų, tokiu atveju apsaugos nuo smurto orderio galiojimas prasitęstų iki bus išnagrinėtas skundas. Vis tik tai galiotų tik apskundus sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo pirmą kartą. Jei skundai būtų teikiami toliau, orderis nustotų galioti.

Tokia priemonė padėtų užtikrinti nukentėjusiojo apsaugą nuo smurto pasikartojimo arba bauginimo. Per laiką, kol galiotų apsaugos orderis, nukentėjęs asmuo galėtų priimti tolesnius sprendimus dėl gyvenimo atskirai, kreiptis ir sulaukti reikalingos pagalbos. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai smurtas sunkiai įrodomas – seksualinis, psichologinis, ekonominis ir panašiai.

Apsaugos nuo smurto orderiai taikomi Suomijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ir kitose šalyse.

Apibrėžiamas smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje

Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra apibrėžiamas smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje, apsiribojama tik smurtu artimoje aplinkoje neišskiriant lyties.

Tačiau statistiniai duomenys rodo, kad smurtas artimoje aplinkoje kur kas labiau paliečia moteris. Dažniausiai smurtas prieš moteris siejamas su istoriškai susiklosčiusiais nelygiais vyrų ir moterų galios santykiais. Iš kartos į kartą vis dar perduodami stereotipai apie tai, kad vyrai moterų atžvilgiu užima aukštesnę padėtį visuomenėje ir šeimoje ir gali naudoti smurtą savo interesams užtikrinti. Smurtą artimoje aplinkoje taip pat skatina menki įgūdžiai, kaip konfliktus spręsti be smurto, bei vaikystėje išmokti smurtinio elgesio modeliai iš tėvų.

Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjo 9265 asmenys, iš jų 7147 buvo moterys ir mergaitės.

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2020 m. sausio-rugsėjo mėnesiais nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjo 5809 žmonės, o iš jų 4449 – moterys ir mergaitės.

Atnaujintame įstatyme smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje apibrėžiamas kaip artimoje aplinkoje veikimu ar neveikimu moteriai daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio moteris patiria fizinę, turtinę ar neturtinę žalą.

Smurto prieš moteris sureikšminimas įstatymo lygmeniu parodo, kad valstybė pripažįsta lyčių nelygybės problemą. Manoma, kad smurtas artimoje aplinkoje prieš moteris yra glaudžiai susijęs su lyčių nelygybe, kuri tuo pat metu yra ir smurto šeimose priežastis, ir pasekmė.

Pareiga pranešti apie smurtą šeimoje patyrusį asmenį

Naujajame įstatyme atsiranda pareiga fiziniams bei juridiniams asmenims pranešti policijai apie smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį, kuriam gali būti reikalinga neatidėliotina pagalba.

Iki šiol tokios nuostatos minimame teisės akte nebuvo. Baudžiamajame kodekse yra tik nuostata apie atsakomybę, kai nepranešama apie labai sunkų nusikaltimą, bet atsakomybės gali išvengti labai sunkaus nusikaltimo padarymu įtariamo asmens artimi giminaičiai ar šeimos nariai.

Įtvirtinus aiškią pareigą pranešti policijai apie smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį tikimasi suteikti pagalbą daugiau smurto aukų, kurios iš baimės, žinių stokos ar kitų priežasčių nesikreipia nei į teisėsaugos institucijas, nei į specializuotos kompleksinės pagalbos centrus.

Kaip tai vyktų: pagrindiniai žingsniai

Kaip policija reaguotų į pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje arba smurtą prieš moterį artimoje aplinkoje:

Gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje arba smurto prieš moterį, policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Čia užfiksuoja duomenis ir, atsižvelgę į nusikalstamos veikos požymius, pradeda arba nepradeda ikiteisminį tyrimą.

Nukentėjusysis skundo neteikia (skundo nereikia teikti ir šiuo metu).

Pareigūnai, nustatę galimus smurto artimoje aplinkoje ar smurto prieš moterį artimoje aplinkoje požymius, skiria apsaugos nuo smurto orderį. Paskyrę jį, pareigūnai nedelsdami užtikrina galimo smurtautojo išsikėlimą, net jei būstas priklauso jam, arba nurodo nesiartinti prie nukentėjusiojo.

Įtariamas smurtautojas supažindinamas su orderio galiojimo trukme, apskundimo tvarka, atsakomybe nesilaikant įpareigojimų, taip pat gauna informaciją apie nakvynės paslaugas suteikti galinčias įstaigas bei organizacijas, kurios organizuoja smurtinio elgesio keitimo mokymus. Paskyrus apsaugos orderį įtariamas smurtautojas turi pabaigti mokymus, t. y. net ir pasibaigus orderio galiojimo trukmei.

Nepriklausomai nuo to, ar ikiteisminis tyrimas pradedamas, ar ne, pareigūnai:

  1. Informuoja nukentėjusįjį apie galimybę susisiekti su specializuoto pagalbos centro darbuotojais, kurie suteiks pagalbą.
  2. Įteikia psichologinės pagalbos telefono numerius ir kitą rašytinę informaciją apie nemokamą, visą parą teikiamą pagalbą, patyrus smurtą.
  3. Apie smurto atvejį sutikus nukentėjusiajam praneša specializuotos kompleksinės pagalbos centrui.

Gavęs informaciją apie smurtą, specializuotos pagalbos centras susisiekia su nukentėjusiu asmeniu.

Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, jei į ją kreipėsi nukentėjusysis, turėtų konfidencialiai ir nedelsiant atlikti jo sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas paslaugas, išsamiai ir nuodugniai aprašyti sužalojimus medicininiuose dokumentuose, kad jais galėtų remtis teismo medicinos ekspertai ir būtų išvengiama pakartotinės apžiūros.

Policijos pareigūnas kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis. Jeigu pradedamas ikiteisminis tyrimas ir paskiriamos kardomosios priemonės, orderis nustoja galioti. Tada pareigūnas kontroliuoja, kaip vykdomos kardomosios priemonės, pavyzdžiui, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ar nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu.

Nukentėjusiam asmeniui pateikiama informacija apie smurtautojo laikiną sulaikymą ir paleidimą, apie kardomosios priemonės iniciavimą, skyrimą ir panašiai.

Mokytis atpažinti smurtą turėtų medikai, mokytojai

Jei būtų pritarta naujai įstatymo redakcijai, išsiplėstų specialistų, apmokytų atpažinti smurtą ir dirbti su smurtą patyrusiais žmonėmis, ratas. Iki šiol tokie mokymai buvo privalomi tiesiogiai smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos srityje dirbantiems darbuotojams: teisėjams, prokurorams, policijos pareigūnams, pagalbą teikiančių nevyriausybinių organizacijų darbuotojams.

Dabar siūloma, kad mokymai būtų organizuojami ir sveikatos priežiūros specialistams, švietimo bei visuomenės sveikatos biurų darbuotojams, kad jie žinotų, kaip geriausiai padėti smurtą patyrusiam žmogui, kur jį nukreipti tolesnei pagalbai.

Taip pat pastebima, kad pateisinantis požiūris į smurtą artimoje aplinkoje ir smurtą prieš moteris žmonių sąmonėje dažnai įsitvirtina vaikystėje, todėl atnaujintame įstatyme numatoma pareiga į mokymo programas įtraukti informaciją apie nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, lyčių lygybę, ugdyti socialinius-emocinius vaikų gebėjimus, skatinti pagarbą ir toleranciją abiejų lyčių atžvilgiu.

Specializuotai pagalbai – 1,5 mln. Eur per metus

Smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris problema ir jos sprendimas apima visų lygių institucijas – nuo ministerijų, Seimo, Prezidentūros iki savivaldybių, mokyklų ir darželių.

Tačiau šuo metu galiojančiame įstatyme institucijų bendradarbiavimo mechanizmas, kaip vykdyti smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir pagalbą nukentėjusiesiems, nėra detalus, todėl kyla klausimų dėl institucijų atsakomybės ribų, pagalbos tęstinumo ir nuoseklumo.

Esamą situaciją siūloma pertvarkyti iš esmės prie Vyriausybės sukuriant patariamąją tarybą, kuri į problemą galėtų pažvelgti 360 laipsnių kampu bei teiktų pasiūlymus, kaip tobulinti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistemą. Šią tarybą sudarytų skirtingų valstybės institucijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai – jie situaciją analizuotų nacionaliniu mastu.

Savo ruožtu kiekvienoje savivaldybėje turėtų atsirasti po koordinacinę komisiją, kurioje susitelktų vietos specialistai iš Probacijos tarnybos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, policijos, prokuratūros, savivaldybės administracijos ir toje savivaldybėje veikiančio specializuotos kompleksinės pagalbos centro. Komisija vertintų situaciją savivaldybės lygmeniu ir spręstų dėl bendrų veiksmų iškilus konkrečioms situacijoms.

Rengiant pataisas atsižvelgta į nevyriausybinių organizacijų pasiūlymus, Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijas bei Stambulo konvencijos nuostatas.

Kai įstatymo projektas bus suderintas su institucijomis, jį svarstys Vyriausybė, po to – Seimas.

2018 m. specializuotai kompleksinei pagalbai buvo skirta 750 tūkst. eurų, 2019 m. – 1,5 mln., 2020 m. – 1,515 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija

Žmogausteisės.lt

Apie žmogaus teises Lietuvoje ir pasaulyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *