Vyriausybė svarsto JT neįgaliųjų teisių konvencijos ataskaitos projektą

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos sujungtų antrosios ir trečiosios periodinių ataskaitų dėl 2006 m. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ataskaitos projektą. Vadovaujantis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, Lietuvos Respublikos ataskaita turi būti pateikta Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo teikime nurodo šiuos pagrindinius JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo veiksmus.

Nedarbingo asmens sąvoka

1. Panaikinta asmenis su negalia diskriminuojanti nedarbingo asmens sąvoka, apibrėžti kiekvieno neįgalumo lygio požymiai ir jų nustatymo sąlygos.

Specialieji poreikiai

2. Optimizuotas specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymas, tikslinių kompensacijų specialiesiems poreikiams tenkinti skyrimas, mokėjimas ir kontrolė, kad kuo geriau būtų tenkinami individualūs asmenų su negalia poreikiai, panaikinti dideli tikslinių kompensacijų, skirtų specialiesiems poreikiams tenkinti, dydžių atotrūkiai, panaikintos diskriminacinės nuostatos dėl amžiaus skiriant ir mokant tikslines kompensacijas, į specialiųjų poreikių vertinimą įtrauktos savivaldybės, sudarytos prielaidos dar negalios vertinimo metu asmeniui gauti informaciją apie jam priklausančias integracijos priemones. Objektyvesnis specialiųjų poreikių nustatymas sudarė prielaidas gauti tikslines kompensacijas tiems asmenims, kurių kasdienę veiklą smarkiai riboja negalia. Taip pat padidinti slaugos ir priežiūros (pagalbos) tikslinių kompensacijų dydžiai.

Teisė balsuoti

3. Siekiant užtikrinti visiems negalią turintiems asmenims teisę balsuoti ir kandidatuoti rinkimuose, priimti įstatymų pakeitimai, kuriuose numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, taip pat įstaigos ir įmonės kiekvienoje rinkimų apylinkėje privalo suteikti rinkimų komisijoms patalpas, kurios būtų pritaikytos asmenų su negalia bei senyvo amžiaus rinkėjų poreikiams. Taip pat priimtais įstatymų pakeitimais nustatyta, kad balsavimo biuleteniai ir kita Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtinta rinkimų medžiaga turi būti pritaikyta asmenų su negalia poreikiams.

Būsto pritaikymas

4. 2016 m. įsigalioję Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (NSIĮ) pakeitimai nustatė galimybę sprendimą pritaikyti bendrojo naudojimo objektus asmenų su negalia specialiesiems poreikiams priimti ne tik butų ar kitų bendrojo naudojimo patalpų savininkams (balsų dauguma), bet ir savivaldybių vykdomosioms institucijoms. Taip teisinėmis priemonėmis pašalintos kliūtys asmenims su negalia įgyvendinti savo teisę naudotis bendrojo naudojimo patalpomis, kai jas pritaikyti jiems būtina.

Socialiniai partneriai

5. Įgyvendinant vieną iš svarbiausių Baigiamųjų išvadų – nuo pirmųjų etapų visiškai įtraukti neįgaliųjų nevyriausybines organizacijas (NVO) į visų asmenims su negalia svarbių politinių sprendimų priėmimo procesą visuose sektoriuose, NSIĮ pakeitimais nustatytas Neįgaliųjų reikalų tarybos, kaip visuomeninės patariamosios institucijos, pagrindinis uždavinys – nagrinėti asmenų su negalia socialinės integracijos klausimus ir teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms dėl asmenų su negalia socialinės integracijos politikos ir Konvencijos bei jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėsenos ataskaitų.

Baudžiamoji teisė

6. 2017 m. priimti Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais išplėstos nusikalstamų veikų dėl rasinių, diskriminacinių ar ksenofobinių motyvų sudėtys – baudžiamoji atsakomybė numatyta už diskriminaciją dėl amžiaus ir negalios, taip pat už šių grupių asmenų diskriminacijos ar smurto prieš juos kurstymą, neapykantos šių grupių asmenims skatinimą.

Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija

7. Priimti Lygių galimybių įstatymo ir NSIĮ pakeitimai, kuriais numatyta įsteigti nepriklausomą Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisiją prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos. Pagrindinė Komisijos funkcija – Konvencijos įgyvendinimo stebėsena.

Veiksnumo reglamentavimas

8. Priimti įstatymų pakeitimai, kuriais buvo įgyvendinamos Konvencijos 12 straipsnio nuostatos dėl asmenų su negalia teisių užtikrinimo, pakeistas asmens veiksnumo ribojimo instituto teisinis reguliavimas. Civiliniame kodekse įtvirtinti nauji pagalbos priimant sprendimus teikimo ir išankstinio nurodymo teisiniai institutai. Taip pat pakeisti fizinio asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo teisiniai institutai. Sudarytos prielaidos individualizuoti veiksnumo ribojimo priemones, taikomas konkrečiam asmeniui, ir įtvirtinta, kad asmens veiksnumas galėtų būti apribotas arba asmuo galėtų būti pripažintas neveiksniu tik tam tikrose srityse, taip siekiant kuo labiau apsaugoti asmens teises ir kuo mažiau riboti asmens veiksnumą, taip pat nustatyta, kad šis ribojimas būtų proporcingas ir pagrįstas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintos papildomos procesinės garantijos neveiksniais ir ribotai veiksniais pripažintų asmenų teisėms įgyvendinti ir ginti. 2018 m. priimti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimai, kuriais nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į turtą ir pajamas, turi teisę gauti asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažinti asmenys bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažintų asmenų globėjai bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu.

Teisingumo sistemos darbuotojų kompetencijos

9. Siekiant įgyvendinti Baigiamųjų išvadų rekomendaciją gilinti teisingumo sistemos darbuotojų, įskaitant teisėjus, prokurorus, policijos ir kalėjimų personalą, žinias apie neįgaliųjų teises, nuolat buvo organizuojami mokymai neįgaliųjų teisių tematika. Mokymai buvo organizuojami ir kitų sričių (socialinės, švietimo, teisės, sveikatos) specialistams. Į aukštojo mokslo programas, susijusias su asmenų su negalia poreikiais ir teisėmis, įtraukti nauji dalykai. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete dėstomi dalykai, susiję su žmonių, turinčių negalią, poreikiais. Į ergoterapijos studijų programą įtraukti šie dalykai: neįgaliųjų integracija, neįgaliųjų darbinis užimtumas, aplinkos pritaikymas, psichikos sutrikimai ir ergoterapijos veiklos, žmonių, turinčių regėjimo sutrikimų, aplinka ir užimtumas. Į reabilitacijos studijų programą įtraukta negalios psichologija. Į kineziterapijos studijų programą įtraukta socialinė reabilitacija. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto studentams (bakalaurantams ir magistrantams) skiriamos 338 akademinės valandos užsiėmimams, kuriuose analizuojami įvairūs asmenų su negalia klausimai.

Socialinių paslaugų sistema

10. Įgyvendinant Baigiamųjų išvadų rekomendaciją teikti pirmenybę investicijoms į socialinių paslaugų sistemą, skirtą nepriklausomam gyvenimui bendruomenėje, ir nedelsiant sustabdyti nacionalinių ir Europos Sąjungos struktūrinių lėšų naudojimą neįgaliesiems skirtų gyvenamųjų institucijų renovacijai, priežiūrai arba statybai, įgyvenant deinstitucionalizaciją, į minėtą procesą įtraukti NVO atstovai, kaip asmenų su negalia teisių ekspertai, išbandytos naujos paslaugos bendruomenėje (pvz: apsaugoto būsto, asmeninio asistento, įdarbinimo su pagalba, laikino atokvėpio ir kt.), kurios reglamentuojamos nacionaliniuose teisės aktuose, suorganizuoti mokymai socialinių paslaugų srities specialistams, savivaldybių atstovams. Įgyvendinant viešinimo, siekiant keisti visuomenės nuostatas, veiklas, buvo surengtos įvairios diskusijos ir nacionalinės konferencijos, laidos televizijoje, apmokyti vietos lyderiai, sukurtos socialinės reklamos, transliuojamos kino teatruose, viešajame transporte, viešojo transporto stotelėse. Atsižvelgiant į nepriklausomų ekspertų parengtus individualius pagalbos globos namų gyventojams planus, parengti pertvarkomų globos institucijų planai. Priimti Socialinės globos normų aprašo pakeitimai, pagal kuriuos nuo 2030 m. suaugusiems asmenims su negalia ilgalaikė socialinė globa negali būti pradedama naujai teikti socialinės globos namuose suaugusiems asmenims su negalia, išskyrus specializuotus slaugos ir socialinės globos namus. Be to, pakeisti socialinių globos institucijų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Ministerija, nuostatai, nustatantys, kad nuo 2019 m. į socialinės globos namus priimami tik tie asmenys, kuriems nustatyti specialieji nuolatinės priežiūros arba slaugos poreikiai.

Paslaugos vaikams ir šeimai

11. Vis daugiau dėmesio skiriama paslaugų neįgaliems vaikams ir šeimai plėtrai – rengiami pozityvios tėvystės mokymai, teikiamos mediacijos paslaugos, teikiama psichosocialinė pagalba, būstas ir gyvenamoji aplinka pritaikomi šeimai, auginančiai neįgalų vaiką, vaikai aprūpinami komunikacijos techninės pagalbos priemonėmis, parengtas Pagalbos vaikams, kuriems diagnozuotas autizmas ar kitas raidos sutrikimas, veiksmų planas ir kt. Parengti naujų bendruomeninių paslaugų, skirtų vaikams ir jų šeimų nariams, metodinių dokumentų paketai (paslaugų teikimo tvarkos aprašai): socialinės globos ir specializuotos slaugos socialinės globos ir specializuotos slaugos namuose; dienos užimtumo paslaugų vaikams (taip pat ir vaikams, turintiems negalią); ankstyvosios reabilitacijos paslaugų vaikams, turintiems negalią; laikino atokvėpio paslaugos; atvejo vadybos paslaugos, skirtos šeimoms, kuriose auga vaikas, turintis proto ir (ar) psichikos negalią.

Lygybės duomenys

12. Pagerintas duomenų apie asmenis su negalia rinkimas pagal amžiaus grupę, lytį, vietovę (kaimo ir miesto), specialiuosius poreikius.

Vaikų skurdas ir pajamų nelygybė

13. Siekiant mažinti vaikų skurdą ir pajamų nelygybę bei teikti finansinę paramą visoms šeimoms, auginančioms vaikus, nuo 2018 m. sausio 1 d. įteisinta universali, t. y. vienodo dydžio, išmoka vaikui. Papildoma išmoka vaikui skiriama ir mokama, nevertinant šeimos gaunamų pajamų, nepasiturinčioms šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms vieną ar du vaikus, ir šeimoms, kurios augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų. Be to, siekiant paskatinti vaikų įvaikinimą ir įteisinti finansinę paramą vaikus įvaikinusioms šeimoms, nuo 2018 m. sausio 1 d. įvesta nauja išmoka įvaikinus vaiką (ji mokama 24 mėnesius, bet ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų).

Pagalba priimant sprendimus

14. Lieka iš dalies neįgyvendinta viena Baigiamoji išvada dėl pagalbos priimant sprendimus modelio sukūrimo. Šiuo klausimu 2019 m. pabaigoje Ministerija subūrė darbo grupę, kurioje dalyvauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, taip pat savivaldybių, NVO ir šeimų, prižiūrinčių asmenis su negalia, atstovai. Darbo grupės tikslas – parengti pagalbos priimant sprendimus modelį.

Susipažinkite su ataskaitos projektu.

Žmogausteisės.lt

Apie žmogaus teises Lietuvoje ir pasaulyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *