Balsus skaičiuosime bet kaip arba kodėl reikalingi visuomeniniai stebėtojai?

Po praūžusių savivaldos rinkimų mano galvoje sukasi labai daug frazių išgirstų iš rinkimų komisijos pirmininkų. bet šiame komentare ne tik apie jas, bet ir apie visus rinkimus iš žmogaus teisių pusės.

Mums nesvarbu tavo negalia

Tikriausiai tokia frazė skambėtų man galvoje, jei turėčiau judėjimo negalią ir nuspręsčiau balsuoti. Visur laiptai ir kliūtys. Komisijos, net ir galėdamos dirbti pirmuosiuose aukštuose, kažkodėl nusprendžia dirbti aukštesniuose aukštuose (beje, pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos rekomendacijas, rekomenduojama rinkimus organizuoti pirmajame aukšte). Visa tai pakeisti užtektų tiesiog daugiau pagalvoti apie negalią turinčius žmones ir skirti šiek tiek resursų.

Žinoma, resursai yra svarbus klausimus ir, kaip visada, niekam nėra pinigų, tačiau reikia nepamiršti, kad rinkimai organizuojami viešuose pastatuose. Jų pritaikymas negalią turintiems asmenims atneštų tikrai ne vienkartinės naudos, o leistų visiems visapusiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, mokytis, studijuoti ir apsilankyti valstybės ar savivaldybės įstaigose (kokia radikali ir neįtikėtina privilegija!).

Po resursų lieka tik požiūrio klausimas. Tikrai keistai atrodo kažkur kampe atskirtos balsavimo kabinos, kurios yra pritaikytos negalią turintiems asmenims. Apie balsavimo apylinkes, kurios pristatomos kaip pritaikytos negalią turintiems asmenims, tikriausiai iš viso neverta kalbėti – aš vis dar nesuprantu, kaip asmuo turėtų išsaugoti balso paslaptį, kai balsavimo kabinos yra nepritaikytos, kabinų staliukai yra netinkamo aukščio, tad realiai jais pasinaudoti nebūtų įmanoma, o vienintelis pritaikymas tai įrenginiai, kurie padeda įveikti lauke esančius laiptus.

Kalbant iš teisinės pusės, tai tiesiogiai prieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijai, kuri Lietuvoje įsigaliojo nuo 2010 metų. Čia įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad neįgalieji galėtų veiksmingai ir visapusiškai dalyvauti politiniame ir visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis tiesiogiai ar per laisvai pasirinktus atstovus, įskaitant neįgaliųjų teisę ir galimybę balsuoti ir būti išrinktiems.

Viskas čia gerai arba kodėl svarbūs visuomeniniai stebėtojai

Kartais gali pasirodyti, kad visuomeniniai stebėtojai yra pertekliniai – juk komisijas sudaro skirtingų partijų nariai, taip pat partijos deleguoja ir savo stebėtojus – ar gali kažkas nutikti blogo?

Deja, bet gali. Šie rinkimai pasižymėjo savo ramumu šiurkščių pažeidimų prasme, tačiau komisijų darbas toli gražu tenkino ne visur (žinoma, tai teigiu su sąlyga, kad traktuojame kriminalinės policijos sulaikymą ir biuletenius komisijos pirmininkės namuose kaip pavienius incidentus).

Pavyzdžiui, pasidaro labai liūdna, kai atvykęs į rinkimų apylinkę jau visai vakare supranti, kad rinkimų patalpa yra įrengta netinkamai, o kai problemos įvardijamos rinkimų apylinkės pirmininkui sulauki tik kandžių komentarų. Dar komiškiau atrodo iš paskos sekiojantis partinis stebėtojas, kuris kartoja, kad viskas čia gerai. Žinoma, tiek stebėtojas, tiek pirmininkas iš tos pačios partijos. Ak, savivalda.

Be jokios abejonės vis negaliu užmiršti ir tokių nuostabių situacijų kaip išankstinis balsavimas savivaldybėse, kur atrodo, kad komisijų pirmininkai yra tironai, o komisijos nariams net neleidžiama kalbėti su stebėtojais. Vienoje savivaldybėje per išankstinį balsavimą apžiūrėdamas rinkimų patalpas buvau nuolat persekiojamas 1-2 komisijos narių, kas atrodė labai komiškai ir liūdnai. Tik vis dar nežinau kodėl – ar bijojo, kad kažką rasiu, ar komisija nepasitiki stebėtojais.

Pirmininkas: O iš kokios politinės partijos?

Aš: organizacija Žmogaus teisių balsas.

Pirmininkas: Dar taip nėr buvę….

O kaip atrodo viskas užsidarius apylinkės durims? Dažniausiai ne ką geriau. Komisijos nariai po ilgos darbo dienos būna pavargę, tačiau tai nereiškia, kad jie gali nesilaikyti visų reikalavimų – balsų skaičiavimas yra itin atsakinga procedūra.

Geriausiai komisijos požiūri man iliustravo apylinkė, kurioje stebėjau balsų skaičiavimą:

Aš: Kolegos, gal užklijuosite balsadėžės plyšį?

Pirmininkė: O kas ten kažką įmes? Jūs?

/ fone girdisi agresyvus balsadėžės klijavimas ir antspaudavimas /

Toje pačioje apylinkėje turėjau ir nuostabią situaciją, kai komisijos nariai beveik choru sutarė, kad jie išankstinio balsavimo biuletenius skaičiuos iškart, nesumetus jų į balsadėžę.

Pagal įprastą tvarką komisijos gauna didžiuosius vokus, kuriuose yra mažieji vokai ir rinkėjo kortelė. Atidarius didįjį voką turi būti patikrinama ar asmuo jau balsavo, o jei dar nebalsavo – vokas metamas į balsadėžę (jame yra biuletenis). Taip yra užtikrinama balsavimo paslaptis. Kas nutiktų jei taip nebūtų daroma? Komisija ir stebėtojai galėtų sužinoti už ką balsavo ligoniai, kaliniai ir kiti asmenys, balsavę iš anksto – t.y. nebūtų išsaugota balsavimo paslaptis. Pareiškus pastabas komisija sutiko skaičiuoti balsus tinkamai.

Ar šias komisijų darbo klaidas pastebi partijų stebėtojai? Deja, tačiau tenka pripažinti, kad partijų stebėtojai yra visai nepasiruošę stebėti rinkimų. Tikiu, kad jie atpažintų šiurkštų pažeidimą, tačiau elementarios tvarkos nežinojimas ne tik nepadeda užtikrinti rinkimų skaidrumo, tačiau kartais ir trukdo komisijos darbui. Per šiuos rinkimus teko įspėti kitą stebėtoją, kad laikytųsi tvarkos ir netrukdytų komisijai.

Kaip tai atrodytų jei nebūtų manęs ir kitų visuomeninių stebėtojų? Tikriausiai rezultatus sužinotume daug greičiau, nes balsai būtų suskaičiuoti žaibo greičiu, tačiau vargu ar jie tikrai būtų tikslūs ir ar tikrai būtų teisingi.

Ką daryti dabar?

Artėja Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai bei du referendumai. Galiu pasiūlyti tik balsuoti ir stebėti, nes, deja, kol kas nepasiekėme tokio visuomenės, partijų ir komisijų sąmoningumo ir suvokimo, kad iš įstatymų ir procedūrų pažeidimų naudos visuomenei nėra, o už klaidas vienokiu ar kitokiu būdu mokame visi.

Eitvydas Zurba

LGBT+ teisės, feminizmas, lyčių studijos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *