2020-ieji metai, atnešę pokyčių, iššūkių ir galimybių, jau beveik baigėsi. Pažvelkime ir prisiminkime, kokie jie buvo žmogaus teisių sričiai Lietuvoje ir pasaulyje.
Ką nuveikėme Lietuvoje žmogaus teisių srityje?
Pradėkime, nuo mūsų šalies, apžvelgami, ką nuveikėme, ko pasiekėme ir su kokiais iššūkiais susidūrėme Lietuvoje 2020-aisiais metais. Aptardami gerąsias žinias Lietuvos žmogaus teisių pasaulyje galime išskirti Lietuvos pakilimą vienu laipteliu Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) sudarome Lyčių lygybės indeksas, kur Lietuva pakilo vienu laipteliu ir užima 22 vietą iš ES valstybių. Lietuvos indeksas šiemet – 56.3 iš 100, kai 100 reikštų visišką lyčių lygybę, tačiau Lietuva vis dar išlieka žemiau Europos Sąjungos vidurkio (67.9). Kalbant apie lyčių lygybę politikoje, galima paminėti naująją Lietuvos Vyriausybę, kuri palyginus su ankstesniąja, kurioje vienu metu nebuvo nei vienos ministrės moters, žymiai labiau subalansuota lyčių lygybės aspektu. Dar vienas reitingas, kuriame Lietuva pastaraisiais metais žengė aukštyn – Pasaulinis žiniasklaidos reitingas, kurį kasmet sudaro ir skelbia tarptautinė organizacija ,,Reporteriai be sienų“ (angl. Reporters without Borders). Kasmet vertinamos 180 pasaulio valstybių, Lietuva šiemet reitinge pakilo dviem pozicijomis į viršų ir užėmė 28 vietą.
Europos Žmogaus teisių teismas byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad Lietuvos Respublika diskriminavo pareiškėjus dėl jų seksualinės orientacijos, pažeidė dviejų jaunų vaikinų teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, o taip pat teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę. Po šios bylos atnaujinti neapykantos kalbos nacionaliniai tyrimai.
Šiemet Konstitucinis Teismas pirmąkart konstatavo diskriminaciją dėl amžiaus. Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją, be kita ko, jos 52 straipsnį, įtvirtinęs mokslininkų valstybinę pensiją, turi plačią diskreciją, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes, nustatyti, be kita ko, šios pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlygas.
Pirmą kartą istorijoje šimet buvo paskelbtas nutarimą pirmoje byloje pagal individualų konstitucinį skundą. Konstitucinis teismas pripažino, kad Baudžiamojo kodekso (BK) 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją teismas negalėjo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmeniui, nuteistam už labai sunkų nusikaltimą, neprieštaravo Konstitucijai.
Kalbant apie iniciayvas ir projektus, kurie prisideda prie žmogaus teisių švietimo ir apsaugos, šiemet galime išskirti žmogaus teisių testavimo įrankį Okat (angl. Online Knowledge Assessment Tool), kurio pagalba asmenys gali įsivertinti savo žmogaus teisių žinias įvairiomis temomis. Verta paminėti pristatytą svetainę Pagalbasau.lt apie emocinę sveikatą ir pagalbos galimybes. Besidomintiems ir norintiems sužinoti apie Lietuvoje gyvenančias tautines mažumas, Tautinių mažumų departamentas pristatė interaktyvią svetainę leidžiančią iš arti pažinti Lietuvos tautines mažumas ir laimėti prizus.
Žmogaus teisės pasaulyje
Žmogaus teisių balsas kas savaitę apžvelgė žmogaus teisių padėtį pasaulyje, pateikėme informaciją iš skirtingų valstybių ir žemynų, dalijomės žmogaus teisių problemomis, iššūkiais ir laimėjimais. O kas gi buvo svarbiausia bei ką turime prisiminti?
Europos Komisija pristatė pirmąją LGBTIQ asmenų lygybės ES strategiją. Nors pastaraisiais metais ES padaryta pažanga siekiant LGBTIQ asmenų lygybės, šie asmenys ir toliau patiria diskriminaciją. Strategijos tikslas – gerinti LGBTQ asmenų padėtį ir mažinti diskriminaciją. Dar vienas svarbus Europos Sąjungos žingsnis užtikrinant žmogaus teises – priimatas žiniasklaidos pramintas „Europos Magnitskio įstatymas”, kuris suteiks galimybę taikyti baudas nepriklausomai nuo pilietybės ir gyvenamosios vietos žmogaus teisių pažeidėjams.
Vengrijos parlamentas priėmė įstatymą, kuris draudžia translyčiams keisti lytį bei vardą oficialiuose dokumentuose. Šis įstatymas buvo pasiūlytas Fidesz partijos, kuri yra valdančioji parlamente.
Lenkijoje Konstitucinis Tribunolas nusprendė, jog abortai dėl vaisiaus apsigimimo pažeidžia šalies Konstituciją. Anot New York Times, tai faktiškai vienintelis atvejis, kada buvo atliekamas nėštumo nutraukimas. Šis sprendimas įsigaliojo iš karto visoje valstybėje ir dar labiau sugriežtino įstatymus dėl abortų. Toks sprendimas susilaukė didžiulio visuomenės pasipierišinimo, iššaukė protestus.
Prancūzijoje įsigaliojo įstatymas siekiantis kovoti su neapykantos kalba (angl. hate speech) internete, kuris įpareigojo tokias platformas kaip Google, Twitter ir Facebook ištrinti pažymėtą, neapykantą kurstantį turinį per 24 valandas bei teroristinę propagandą per 1 valandą.
Jungtinėse Amerikos Valstijose Mineapolio mieste policijos įvykdytas juodaodžio nužudymas sukėlė didžiulį pasipriešinimą prieš šalyje tvyrantį rasizmą bei policijos agresiją. Klis mėnesius tęsėsi anti-rasistiniai protestai, sulaukę atgarsio ir kitose pasaulio valsybėse.
Turkijoje valdžia stengėsi kontroliuoti socialinius tinklus. Anot Human Rights Watch, naujasis socialinių tinklų kontrolės įstatymo projektas riboja saviraiškos laisvę ir didina cenzūrą internete. Taip pat šalyje dėl bado streiko mirė žmogaus teisių teisininkė Ebru Timtik. Ji buvo kaltinama sąsajomis su teroristine grupuote. Moteris buvo 18 teisininkų grupėje, kuri atstovavo klientus, kritikuojančius Turkijos vyriausybę.
Mianmaro kareiviai prisipažino vykdę mirties bausmes ir masinius civilių laidojimus, ką Jungtinės Tautos vadina genocidine kampanija prieš rohingus.
Honkonge buvo sistemingai kėsinamasi į saviraiškos, žodžio laisvę, protestų, susirinkimo teisę. Taigi, ir toliau Kinijos valdžia siekė nutildyti ir užgniaužti laisvą, Honkonge egzistuojančią žiniasklaidą bei politinę kultūrą.
Nors tai ir neigė, tačiau Rusijos valdžia, bandė nunuodyti opozicijai priklausantį politiką bei esamos valdžios kritiką Aleksejų Navalną. Du kartus.
JAV Aukščiausiasis Teismas užtikrino LGBT+ darbuotojų teises. Šis sprendimas išplėtė Civilinių Teisių Akto 6 straipsnį, kuriame draudžiama diskriminacija dėl rasės, lyties, pilietybės ar religijos, į šį sąrašą įtraukta seksualinė orientacija bei lyties tapatybė. Šie metai JAV Aukščiausiam Teismui buvo paženklinti netektimi, nes rugsėjo 18d., sulaukusi 87 metų, mirė Aukščiausiojo Teismo teisėja Ruth Bader Ginsburg. Ji buvo antroji Aukščiausiojo Teismo teisėja šalies istorijoje. Ruth Ginsburg yra žymi tuo, jog itin palaikė feminizmo idėjas, moterų teises, lyčių lygybę ir LGBT+ bendruomenę.
Baltarusijoje nuo pat rugpjūčio tęsiasi protestai. Demonstracijos ir toliau nerimsta dėl suklastotų prezidento rinkimų, valdžios smurto naudojimo, kankinimų ir neteisėtų masinius protestuotojų, žurnalistų, žmogaus teisių aktyvistų suėmimų. Šalies opozicijos judėjimui ir jos vadovei Svetlanai Cichanauskajai Europos Sąjunga skyrė Sacharovo premiją.
Socialiniame tinkle „Facebook” bus draudžiami įrašai neigiantys ar iškraipantys Holokausto įvykius. Toks veiksmas turėtų sumažinti neapykantos kalbą nukreiptą prieš žydus, sklindančias konspiracines teorijas ir klaidingą informaciją.
Estijoje vyriausybė paskelbė, jog ateinantį pavasarį organizuos referendumą dėl santuokos apibrėžimo konstitucijoje. Euronews teigia, jog norima įteisinti santuoką kaip sąjungą tarp vyro ir moters.
Kinija, Rusija ir Kuba pateko į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą. Nepaisant kritikos dėl šiose šalyse egzistuojančių žmogaus teisių pažeidimų, minėtos valstybės 3 metus taps tarybos dalimi. Saudo Arabija, kuri taip pat buvo viena iš kandidačių, norinčių vėl prisijungti prie institucijos, nebuvo pasirinkta.
2020 metais tos pačios lyties santuokos įteisintos Kosta Rikoje, Šiaurės Airijoje. Taigi, baigiantis 2020-iesiems pasaulyje turime 29 valstybes, kuriose įteisintos tos pačios lyties santuokos. Konversijos terapija šiais metais uždrausta Vokietijoje, Albanijoje, Meksikoje, Kanodos Jukono valstijoje.
Įkvėpimui
2020-aisiais Žmogaus teisių balsas pasakojo ir kūrė apie žmogaus teises įvairiomis temomis ir kampais. Apie savairaiškos laisvę kalbėjomės su menininkais ir kūrėjais. Dalijomės biografijomis asmenybių, keitusių žmogaus teisių pasaulį. Savo balsą skyrėme tinklalaidei apie lyčių lygybę. Pasakojome apie tolimiausius pasaulio kampelius.
Giedrė Šėmytė
Žmogaus teisės ir technologijos, žmogaus teisių komunikacija