Visos nusikaltimų aukos Europos Sąjungoje (ES) turėtų gauti pagalbą. Šiandien paskelbta Europos Komisijos (EK) iniciatyva siekiama stiprinti nukentėjusiųjų teises visoje ES, kad jie gautų pagalbą, prieigą prie informacijos, galėtų siekti teisingumo ir gauti kompensaciją. Galiojančios direktyvos atnaujinimo pasiūlyme nustatytos būtiniausios taisyklės, kuriomis siekiama daugiau nei priimtosiomis 2012 m., faktiškai atsižvelgiant į kintančius mūsų visuomenės poreikius, technologijų ir teisingumo raidą.
Šia reforma siekiam:
- Užtikrinti, kad nukentėjusieji būtų gerai informuoti apie savo teises ir turėtų reikiamų išteklių pranešti apie nusikaltimą, visų pirma įsteigiant visuotinę pagalbos nukentėjusiesiems liniją vienu telefono numeriu visoje ES – 116 006 ir išsamią interneto svetainę, kurioje taip pat turėtų būti bendravimo pokalbių kambariuose ir elektroniniais laiškais funkcija.
- Saugumo priemonių, pritaikytų konkretiems pažeidžiamų nukentėjusiųjų (pvz., vaikų, vyresnio amžiaus asmenų, neįgaliųjų, neapykantos nusikaltimų aukų arba sulaikytų aukų) poreikiams, tobulinimas. Siūlome pagerinti individualų nukentėjusiųjų apsaugos poreikių vertinimą numatant, kad jis turėtų būti pradėtas nuo pirmo kontakto su valdžios institucijomis, ir papildant esamas apsaugos priemones, pavyzdžiui, numatant apsaugos orderius arba užtikrinant teisėsaugos institucijų dalyvavimą.
- Suteikti galimybę pažeidžiamiems nukentėjusiesiems naudotis specializuotomis pagalbos paslaugomis, pavyzdžiui, nemokama psichologine pagalba tiek laiko, kiek reikia, priklausomai nuo nukentėjusiųjų individualių poreikių.
- Sudaryti palankesnes sąlygas siekti teisingumo užtikrinant, kad nukentėjusiesiems būtų teikiama pakankama pagalba teisme ir kad jie galėtų ginčyti sprendimus baudžiamosiose bylose, turinčius įtakos jų teisėms, nepriklausomai nuo jų statuso tose bylose.
- Užtikrinti faktines galimybes gauti kompensaciją, garantuojant nukentėjusiesiems kompensaciją iškart po teismo sprendimo priėmimo. Nukentėjusieji turėtų turėti teisę gauti sprendimą dėl kompensacijos iš nusikaltėlio nagrinėjant baudžiamąją bylą (be būtinybės pradėti kitą bylą), o valstybė turėtų sumokėti kompensaciją tiesiogiai nukentėjusiajam, vėliau išreikalaudama kompensaciją iš nusikaltėlio.
Šie atnaujinimai ir siūlomos priemonės grindžiamos 2012 m. Nusikaltimų aukų teisių direktyvos ir 2020–2025 m. ES strategijos dėl aukų teisių vertinimu, vykdant Europos Sąjungos įsipareigojimą nuolat gerinti nusikaltimų aukų apsaugą ir pagalbą joms visose valstybėse narėse.
Tolesni veiksmai
Komisijos pasiūlymą turės priimti Europos Parlamentas ir Taryba. Priėmus direktyvą, valstybės narės turės per dvejus metus perkelti jos nuostatas į savo nacionalinę teisę. Išimtis taikoma elektroninių ryšių priemonių naudojimui – šioje srityje valstybės narės reikiamoms struktūroms sukurti turės ketverius metus.
Pagrindiniai faktai
ES Nusikaltimų aukų teisių direktyva pradėta taikyti 2015 m. Nuo to laiko fiksuotas teigiamas direktyvos poveikis nukentėjusiųjų teisėms gauti informaciją ir geresnės jų galimybės naudotis pagalbos paslaugomis.
2020 m. birželio mėn. Komisija priėmė ES strategiją dėl aukų teisių (2020–2025 m.), kad dar labiau padidintų savo pastangas užtikrinti teisę kreiptis į teismą visoms nusikaltimų aukoms, neatsižvelgiant į tai, kurioje ES vietoje ar kokiomis aplinkybėmis buvo įvykdytas nusikaltimas. Strategijoje išdėstyti ne teisėkūros veiksmai, susiję su nukentėjusiųjų teisėmis, įskaitant 2012 m. Nusikaltimų aukų teisių direktyvos peržiūrą, su sąlyga, kad Komisija turėtų įvertinti Nusikaltimų aukų teisių direktyvos poveikį ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto jai atnaujinti. 2022 m. birželio mėn. priimtame Nusikaltimų aukų teisių direktyvos vertinime patvirtinta, kad ji iš esmės davė lauktų teigiamų rezultatų. Tačiau taip pat nustatyta trūkumų, dėl kurių reikia tikslinių patobulinimų, garantuojant pagrindines aukų teises pagal šią direktyvą. Nustatyta problemų dėl nepakankamo tam tikrų teisių formuluočių aiškumo ir tikslumo ir didelės valstybių narių veiksmų laisvės jas įgyvendinti.
Valstybės narės iš esmės užbaigė Nusikaltimų aukų teisių direktyvos nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę. 2016 m. Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš 26 ES valstybes nares dėl nevisiško direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę. Nuo to laiko Komisija baigė nagrinėti visas pažeidimo nagrinėjimo bylas, išskyrus vieną.
Siekdama reaguoti į Nusikaltimų aukų teisių direktyvos trūkumus, nurodytus jos vertinime ir paaiškėjusius per daugelį konsultacijų, Komisija siūlo tikslinius pakeitimus, kad būtų padidintos nukentėjusiųjų galimybės naudotis savo teisėmis.
Žmogausteisės.lt
Apie žmogaus teises Lietuvoje ir pasaulyje.