Jazidų genocidas Sindžaro kalnuose. O kas toliau?

Masinis tautų naikinimas nėra naujas reiškinys. Istorijoje apstu pavyzdžių, kuomet priklausymas tam tikrai etninei, rasinei, nacionalinei ar religinei grupei neretai buvo cituojamas kaip to priežastis. Nuo tada, kai R. Lemkin apibrėžė šį reiškinį terminu ,,genocidas”, praėjo daugiau nei pusė amžiaus, tačiau tai išlieka ne mažiau aktualu. Šiandien mes kalbame apie jazidų tautos genocidą.

Paslaptingieji jazidai

Išsibarstę po Artimųjų Rytų šalis, didžioji dalis jazidų bendruomenės gyveno Šiaurės Irake bei Sirijoje. Viena seniausių regiono etnoreliginių grupių, jazidai kalba kurdų kalba ir išpažįsta jazidizmo religiją, turinčią islamo, krikščionybės, judaizmo bei hinduizmo elementų. Istoriškai, dėl grupei būdingų kultūrinių, religinių skirtumų, jazidai buvo ne kartą persekiojami. Tokia patirtis, savo išlikimą siekiančiai užtikrinti grupei, lėmė sąlygišką jazidų bendruomenės uždarumą kitų grupių atžvilgiu.

Šiai etnokultūrinei grupei būdingas mūsų dienomis pakankamai retas endogamijos reiškinys, kuomet santuoka įmonoma tik su tos pačios bendruomenės nariais. Atrodytų, kad tai pakankamai paprasta, tačiau ir čia vyrauja giliai įsišakniję draudimai – kastų sistema. Nors tuoktis su kitos kastos atstovais ir draudžiama, tačiau tai taip pat supaprastina savo vietos tarp kitų bendruomenės narių suvokimą. Priklausomybė kastai traktuojama kaip savaime suprantamas dalykas ir kartu su religija, prisideda prie grupės identiteto formavimo. Jazidu negalima tapti, juo galima tiktai gimti.

Melek Taus ir Iblis

Be kultūrinių bei socialinių skirtumą, tai, kas skiria jazidus nuo kitų grupių, o neretai ir sukelia jų priešiškumą, yra išpažįstama religija. Jazidizmas – viena iš seniausių religijų, kuriai būdingas skirtingų religijų elementų apjungimas. Priešingai nei kitų, plačiai paplitusių religijų atveju, atsivertę į jazidizmą nėra priimami kaip lygiaverčiai grupės nariai.

Jazidai meldžiasi tris kartus per dieną – saulėtėkio, vidurdienio, saulėlydžio metu, atsisukę veidu į saulę, kuri jų religijoje ypač svarbi. Garbindami septynis angelus, viena svarbiausių figūrų jazidai laiko arkangelą Melek Taus (kurd. Tawûsê Melek), kuris atlieka tarpininko vaidmenį tarp žmonių ir dieviškosios galios. Jazidizme, atsisakęs garbinti dievo sukurtą Adomą, arkangelas yra pašalinamas iš rojaus, tačiau 7000 metų liejamos ašaros užgesina pragaro ugnį ir atperka jo kaltę.

Manoma, kad kaip tik tokiame istorijos traktavime ir glūdi nesantaika su islamą išpažįstančiomis bendruomenėmis. Korane, priešingai nei jazidizme, arkangelo vardas Ibis, jis – šėtonas, kuris išmestas iš rojaus, toliau maištauja ir išlieka pagrindine blogio figūra. Tai, kad jazidai jį garbina užtarnavo jiems šėtono pasakėjų etiketę dar XVI amžiuje. Persekiojami dėl savo įsitikinimų, jazidai izoliavosi nuo likusių bendruomenių, gyvenvietėms rinkdamiesi kalnuotas, sunkiai pasiekiamas vietoves.

Jie atėjo naikinti

2016 metų birželio mėnesį, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba pateikė detalią ataskaitą, paremtą interviu, paimtais iš religinių lyderių, žurnalistų, aktyvistų, teisininkų, medicinio personalo bei išgyvenusiųjų prievartą. Tarptautinė bendruomenė, Jungtinių Tautų organizacija bei Sirijos ir Irako vyriausybės buvo raginamos imtis priemonių siekiant apsaugoti jazidų bendruomenę, kurios išlikimui iškilo grėsmė.

2014 rugpjūčio 3 dieną, kuri šiandien laikoma jazidų gencido pradžios data, Islamo valstybė (dar vadinama Irako ir Levanto Islamo valstybe, ISIS arba Daeš), užpuolė Sindžaro vietovę, didžiąja dalimi apgyvendintą jazidų. Tyrėjų turimais duomenimis, atakos metu žuvo nuo 2000 iki 5500 jazidų, tuo tarpu kai daugiau nei 6000 buvo pagrobti.

Lyginamojoje perspektyvoje, priemonės, kurių jazidų bendruomenės atžvilgiu ėmėsi Islamo valstybė yra įprastos vykdantiesiems kitos tautos genocidą. Ruandos, Darfuro, Bosnijos, Kambodžos, žydų genocidai – tik keli istoriniai pavyzdžiai, kuriuose randamos šiandieninės jazidų patirtys. Masinės egzekucijos, seksualinė prievarta, vaikų atskyrimas nuo suaugusiųjų, priverstinis religijos keitimas bei iškeldinimas – visa tai kelia pavojų tolimesniam jazidų bendruomenės gyvavimui. Nekyla abejonių, kad bendruomenei, kurioje kraujo ryšys šimtmečiais buvo vienas svarbiausių išlikimui, bus ypač sudėtinga susidoroti su pasekmėmis.

O kas toliau?

Daugiau nei ketveri metai praėjo nuo tos rugpjūčio dienos, tačiau jazidų bendruomenė vis dar jaučia tų įvykių pasekmes. Daugiau nei tūkstantis vis dar išlieka Islamo valstybės nelaisvėje. Tyrimai rodo, kad išgyvenusieji susiduria su socialiniais, psichologiniais, fiziniais sunkumais tiek individualiame, tiek kolektyvo lygmenyje. Socialinė atstumtis patyrusiųjų seksualinę, psichologinę prievartą yra viena iš labiausiai paplitusių pasekmių. 2017 metų rugsėjį Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 2379, kuria dar kartą pasmerkė Islamo valstybės veiksmus ir paragino pradėti nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų, genocido tyrimą bei įkalčių rinkimo procesą. Šiandien jazidų bendruomenės patirtys bei juos sekantys pokyčiai niekam ne paslaptis.

2018 metų spalio 5 dieną Nadia Murad bei Denis Mukwege buvo apdovanoti Nobelio Taikos Premija. Denis Mukwege – Kongo Demokratinės Respublikos teritorioje dirbęs ginekologas, gydęs ir gelbėjęs gyvybes moterų, patyrusių seksualinę prievartą Antrojo Kongo karo metu. Nadia Murad, tuo tarpu, viena iš pagrobtų ir seksualinę vergovę patyrusių jazidų moterų, pabėgusi ir šiandien aktyviai dalyvaujanti jazidų bendruomenės atstatyme bei balso suteikimo aukoms srityse.

Šis straipsnis taip pat buvo išspausdintas žurnale Žmogaus teisių balsas.

Julija Druk

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *