Liepą vyksta Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos (ŽTT) 53-iosios sesija, kurioje dalyvauja ir Lietuvos atstovai. Užsienio reikalų ministerija skelbia, kad daugiausiai dėmesio skirta nuolat blogėjančiai žmogaus teisų padėčiai Baltarusijoje, taip pat Lietuva įsitraukė į dialogus klimato kaitos bei aukų registravimo temomis, pasisakė tvirtinant Čekijos Visuotinės periodinės peržiūros ataskaitą.
Padėtis Baltarusijoje
Liepos 5 dieną diskusijoje su JT Specialiąja pranešėja žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimu Anais Marin Lietuvos atstovai išreiškė tvirtą paramą šiam mandatui ir pabrėžė, kad Baltarusijos valdžia turi atsakyti už nuolat vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, kurių dalis gali būti laikomi nusikaltimais žmoniškumui. Teisės aktų pakeitimai tik dar labiau įgalino valdžios institucijas suvaržyti nuomonės ir išraiškos laisvę. Ta pačia tema, liepos 7 dieną,, Lietuvos bei Lenkijos, Vokietijos, Japonijos ir Kanados atstovai organizavo renginį „Nuomonės ir išraiškos laisvė Baltarusijoje – abejotinas egzistavimas“. Diskusijoje dalyvavo buvusi „Belsat“ žurnalistė, Baltarusijos demokratinės opozicijos atstovė Alina Koushyk, žurnalistė, „Atlantic Council“ reziduojanti mokslinė bendradarbė Hanna Liubakova, Baltarusijos žurnalistų asociacijos atstovė Volha Khvoin ir JT Specialioji pranešėja žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimu Anais Marin. Dalyvės pasidalino informacia apie nuolatinį Baltarusijos piliečių patiriamą spaudimą, teisių gauti objektyvią informaciją suvaržymus. Propaganda ir cenzūra kasdien stiprėja, politinių kalinių skaičius nuolat auga. Tarptautinė bendruomenė kviesta padėti visiems baltarusiams, kovojantiems su žiniasklaidos draudimu, suteikti reikiamas technines priemones, dalintis informacija saugiais kanalais tarp Vakarų šalių ir Baltarusijos bendruomenės egzilyje. Alina Koushyk pabrėžė, kad svarbu tęsti baltarusių kultūros, kalbos, švietimo vystymą.
Aukų klausimai išlieka aktualūs
Liublino trikampio šalių vardu pasisakydamas ŽTT dialoge dėl aukų registravimo ir žmogaus teisių, Lietuvos nuolatinis atstovas ambasadorius Darius Staniulis pabrėžė, kad tikslus aukų registravimas, įskaitant ir Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste, yra labai svarbus, nes padeda kovoti su skleidžiama dezinformacija, prisideda prie atsakomybės užtikrinimo, įgalina aukas ir jų šeimos narius siekti teisingumo ir žalos atlyginimo.
Klimato kaito kelia iššūkius žmogaus teisėms
Diskusijoje dėl klimato kaitos Lietuvos atstovai Šiaurės-Baltijos šalių vardu pabrėžė, kad karai ir klimato kaitos sukeltos nelaimės mažina maisto prieinamumą ir kokybę, daro įtaką maisto kainoms, ypač kenkia pažeidžiamose situacijose esantiems asmenims. Ypač didelį pavojų patiria žmonės, esantys pačiame klimato kaitos fronte, įskaitant moteris, vaikus ir čiabuvius. Atkreiptas dėmesys, kad moterys, jaunimas ir čiabuviai turėtų dalyvauti pertvarkant maisto sistemas, taip skatinant visapusišką kiekvieno žmogaus teisės į maistą įgyvendinimą ir didinant atsparumą klimato kaitai.
Čekijos pažanga žmogaus teisių srityje
Tvirtinant Čekijos ataskaitą apie situaciją žmogaus teisių srityje, kurią parengė Visuotinės periodinės peržiūros darbo grupė, Lietuva teigiamai įvertino Čekijos įsipareigojimą skatinti ir ginti žmogaus teises savo šalyje ir visame pasaulyje, beveik pusės milijono Ukrainos pabėgėlių, dėl Rusijos karo agresijos palikusių šalį, priėmimą, o taip pat Vyriausybės įsipareigojimą kovoti su smurtu dėl lyties įgyvendinant 2030 metų lyčių lygybės strategiją, vaiko ir pažeidžiamų asmenų teisių apsaugos gerinimą.
Birželio 19 – liepos 14 dienomis Ženevoje vyksta JT Žmogaus teisių tarybos 53-oji sesija. Užsienio reikalų ministerijos teigimu, svarbiausiais Lietuvos prioritetais šią sesiją yra Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir jos globalių pasekmių, nuolat blogėjančios žmogaus teisių padėties Baltarusijoje ir Rusijoje kėlimas, atsakomybės už visus žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimus, įskaitant agresijos nusikaltimą, siekis.
Žmogausteisės.lt
Apie žmogaus teises Lietuvoje ir pasaulyje.