„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu.
Jungtinės Tautos perspėja, kad Rusijos invazija į Ukrainą gali sukelti globalinį badą. Maskvos vykdoma blokada Juodojoje jūroje vilkina kritišką grūdų eksportą ir kursto baimę dėl vis labiau gilėjančios maisto krizės tokiose šalyse kaip Jemenas ir Etiopija.
„Paskutiniuosius trejus metus pasaulyje didėja nuo alkio ir bado nukentėjusių gyventojų skaičius. Prasidėjus Rusijos invazijai, mes susiduriame su išaugusia neišvengiamo bado rizika daugiau pasaulio valstybių. Kaip ir per bet kurią kitą ginkluotą invaziją, visos šalys turi dirbti iš vien ir tinkamai spręsti problemas dėl išaugusio maistinių medžiagų poreikio tarp pažeidžiamiausių žmonių (pabėgėlių, vyresnio amžiaus, žmonių su negalia ir vaikų) grupės. Maistas niekada neturi tapti ginklu ir jokia šalis pasaulyje neturėtų patirti bado ir nevilties,“ teigia JT specialusis teisės į aprūpinimą maistu pranešėjas Michael Fakhri.
Šiuo metu Juodojoje ir Azovo jūrose negali pajudėti mažiausiai 100 laivų, todėl Rusija yra prašoma atidaryti „mėlynąjį koridorių“ ir leisti jiems išplaukti. Grūdų eksportas iš Rusijos ir Ukrainos yra itin svarbūs daugeliui šalių, įskaitant Egiptą, Turkiją, Bangladešą ir Iraną, kurio 60% viso grūdų importo skaičiaus sudaro grūdai iš būtent šių dviejų šalių. Sumažėjęs vien iš Ukrainos eksportas gali padidinti maisto pirkimo kainas 23 milijonais per mėnesį. Tai gali sukelti naujas krizes ir taip pakankamai lėšų valstybės biudžetuose neturinčiose šalyse, tokiose kaip Jemenas, Etiopija, Afganistanas ir Sirija.
JT žmogaus teisių reikalų vyriausiasis komisaras Michelle Bachelet paragino Jungtinės Karalystės vyriausybę ir įstatymų leidėjus užtikrinti, kad naujai pasiūlytas Tautybės ir sienų dokumentas garantuotų žmogaus teisių apsaugą pabėgėliams ir kitiems migrantams.
Viena tarp daugelio nuostatų dokumente siūlo su prieglobsčio prašytojais elgtis skirtingai, priklausomai nuo to, kaip jie atvyko į Jungtinę Karalystę, kada pasiprašė prieglobsčio, kokį pasirinko kelionės kelią ir kokį ryšį turi su kitomis, taip vadinamomis „saugiomis“, trečiosiomis šalimis. Taip pat yra siūloma kriminalizuoti neteisėtą atvykimą į šalį bei neteisėtos migracijos organizavimą, suteikiant valdžiai be jokių įspėjimų atimti Jungtinės Karalystės pilietybę. Yra siūloma ir įsteigti naujus prieglobsčio prašančių apiforminimo centrus pakrantėse.
„Jei nebus pakeistas, naujas įstatymas baus prieglobsčio prašytojus lyg nusikaltėlius, taip pažeidžiant tarptautinę teisę, susitarimus ir standartus, ir suskirstant pabėgėlius į dvi pakopas, pažeidžiant kiekvieno žmogaus individualias teises. Naujas įstatymas taip pat gali padidinti asmenų be pilietybės skaičių, o bandymai įstatymais nubausti neteisėtos migracijos organizatorius gali atbaidyti bandymus gelbėti jūroje skęstančius pabėgėlius. Taip mes susidursime su dar didesniu praradusių gyvybes žmonių skaičiumi Kanale. Galiausiai pabėgėliai pakrančių prieglobsčio prašančių apiforminimo centruose gali susidurti su prievartiniu perkėlimu, ilgalaike izoliacija, laisvės atėmimu ir žmogaus teisių pažeidimais,“ teigia Michelle Bachelet.
Kovo 18 dieną buvo patvirtinta, kad per Kharkivo miesto bombardavimą žuvo queer teisės studentė ir LGBT+ teisių aktyvistė Elvira Schemur (dar žinoma Elya Schemur vardu). Jai buvo tik 21 metai. Elvira buvo viena pirmųjų Pride savanorių prisidėjusių prie Kharkivo regiono apsaugos nuo Rusijos invazijos.
Maksym Eristavi, Kyivo Pride valdybos narys, patvirtino, kad Schemur žuvo per kovo 1 dieną Rusijos vykdytus bombardavimus. Tuo metu Elvira savanoriavo regionų administracijos pastate, kai į jį pataikė Rusijos paleista raketa.
„Ilsėkis galioje, Elvira. Tu įkvėpei žmones sekti tavo pavyzdžiu, stovėti petys į petį ginant laisvę ir lygybę. Elvira buvo drąsi ir narsi. Patriotė ir didvyrė. Niekada nepamiršim. Niekada neatleisim,“ savo tviterio paskyroje rašė Eristavi.