„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu.
Bendras Amnesty International ir Human Rights Watch tyrimas parodė, kad besitęsiant konfliktui Etiopijos šiaurėje Tigrajų regione, tigrajų tauta patiria etninį valymą. Organizacijos apkaltino pareigūnus ir saugumo pajėgas iš kaimyninio Amharos regiono vykdant nusikaltimus prieš žmoniją vakariniame Tigrajų regione, tačiau Amharos vyriausybė neigia šiuos kaltinimus.
Tigrajaus vakarai jau kurį laiką nuo karo pradžios, kuris prasidėjo 2020 metais, yra nepasiekiami žurnalistų. Visos komunikacijos priemonės taip pat buvo nutrauktos. Tačiau organizacijoms iš viso pavyko apklausti 423 asmenis, kurie pasidalino savo išgyvenimais, papasakodami apie patirtą smurtą. 207 puslapių raportas taip pat patiekia nuotraukas, darytas palydovais, kurios įrodo, kad nuo 2020 metų lapkričio iki 2021 metų gruodžio, Tigrajų regiono vakaruose buvo įvykdyti vieni žiauriausių nusikaltimų prieš žmoniją.
Lapkričio 9 dieną Mai Kadroje buvo įvykdytas vienas pirmųjų didesnio masto žudynių. Jų metu buvo nužudyta apie 229 miesto gyventojų, tiek tigrajų, tiek amherų tautybės. Po to sekė iš keršto amherų saugumo pajėgų organizuoti nusikaltimai nukreipti prieš tigrajus. Jų namai buvo apiplėšiami ir užimami, prasidėjo moterų prievartavimai. Naujoji valdžia uždraudė gyventojams kalbėti tigrajų kalba, tigrajai buvo raginami palikti miestus, kaimus arba, kitu atveju, jiems grėsė būti nužudytiems. Prasidėjo nauji masiniai žudymai.
Amnesty International tyrėjai teigia, kad etninis valymas buvo vykdomas pažeidžiant žmogaus teises, įskaitant įkalinimus, kankinimus, seksualinę prievartą, be teismo vykdomas egzekucijas, humanitarinės pagalbos atsisakymo ir tigrajų tautos išvarymo. Pasak jų, šimtai tigrajų dar vis yra įkalinti ir kenčia kankinimus. Todėl organizacijos prašo nedelsiant juos paleisti, armijas nusiginkluoti bei įsileisti Afrikos sąjungos taikos palaikymo pajėgas.
Šią savaitę Jungtinės Karalystės vyriausybė pasirašė susitarimą su Ruandos vyriausybe dėl per Lamanšo sąsiaurį bėgančių prieglobsčio prašytojų. Nuo šiol, pagal naująjį Prieglobsčio partnerystės susitarimą, piliečiai, neteisėtai kertantys JK sieną, ar piliečiai neteisėtai atvykę į JK nuo 2022 metų sausio pirmosios, gali būti išsiunčiami į Ruandą su kelionės bilietu į vieną pusę. Ruandoje pabėgėlių laukia prieglobsčio prašymo dokumentų tvarkymas. Jei piliečiai yra pripažįstami pabėgėliais, jie gauna šį statusą Ruandoje.
JK vyriausybė teigia, kad prieglobsčių prašytojų išsiuntimas į užsienio šalį nepažeidžia jokių tarptautinių įsipareigojimų. Tačiau toks procesų vykdymo perkėlimas į užsienio šalį yra ne tik neveiksmingas ir žiaurus, bet ir pažeidžiantis įstatymus, sukurdamas dviejų pakopų pabėgėlių sistemą. Ši sistema diskriminuoja pabėgėlius pagal jų atvykimo būdą, nors pabėgėlių statusas yra suteikiamas dėl persekiojimo grėsmės ar grėsmės būti sužalotam. Tarptautiniai standartai ir susitarimai taip pat pripažįsta, kad pabėgėliai yra dažniausiai priversti nelegaliai kirsti šalių sienas, kad gautų prieglobstį.
Yra ne vienas pavyzdys, kai prieglobsčio suteikimo procesų nagrinėjimų perkėlimas į užsienio šalį pasibaigia diskriminacija ir prievarta. Pabėgėlių, atvykstančių į Australiją, sulaikymas Nauru ir Manu salose ir Papua Naujojoje Gvinėjoje lėmė aštuonerius nežmoniškos kančios metus. Nuo įstatymo įsigaliojimo pradžios 2013 metais, jau žuvo 12 žmonių, o dėl nepriežiūros ir medicininio aplaidumo centruose prasidėjo savęs žalojimo epidemija ir savižudybės. Be to ir pačioje Ruandoje žmogaus teisių padėtis yra prasta. 2018 metais Ruandos saugumo pajėgos nušovė 12 pabėgėlių iš Demokratinės Kongo respublikos, nes jie protestavo prieš sumažintą maisto davinį. Ruanda taip pat yra žinoma dėl savo be teismo nuosprendžio vykdomų žudymų, įtartinų mirčių įkalinimo centruose, nelegalių sulaikymų, kankinimų ir žiaurių bausmių, nukreiptų prieš šalį kritikuojančius asmenis ir disidentus. Kas įdomiausia, anksčiau pati Jungtinė Karalystė yra pareiškus susirūpinimą dėl žmogaus teisių Ruandoje ir yra priėmusi ne vieną pabėgėlį iš Ruandos, įskaitant 2021 metais priimtus keturis Ruandą palikusius pabėgėlius.
25 milijonus gyventojų turintis Šanchajus megapolis šiuo metu patiria didžiausią covid-19 pandemijos protrūkį nuo pat pirmo pranešimo iš Uhano 2020 metais. Naujasis protrūkis paskatino kritiką iš vietinių savivaldybių bei tapo sunkiu iššūkiu Pekino zero-Covid politikai. Šiuo metu miestas yra padalintas į tris zonas: uždarą zoną, kontroliuojamą zoną ir prevencinę zoną. Gyventojams yra draudžiama pereiti iš vienos zonos į kitą ar net palikti savo butus, net ir besimptomiai gyventojai be jokio įspėjimo yra prievarta išvežami karantinuotis į centrus, susirgę vaikai yra atskiriami nuo tėvų. Todėl mieste vis labiau kyla nepasitenkinimas valdžios sprendimais.
Šanchajaus piliečiai, kurie yra uždaryti nuo kovo mėnesio pabaigos, skundžiasi dėl maisto trūkumo ir priverstinio išvarymo iš savo gyvenamosios vietos į karantinavimosi centrus. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai, kuriuose matyti po miestą skraidantys dronai ir gatvėse patruliuojantys robotai, per garsiakalbius skleidžiantys informaciją dėl karantino taisyklių. Galima rasti ir įrašų, kuriuose policija bando suimti asmenis, kaltinančius juos smurtu, kuriuose miesto gyventojai mušasi su apsaugines priemones dėvinčiais policininkais, nenorėdami jiems užleisti savo namų, kuriuose norima įsteigti karantinavimosi patalpas. Kituose įrašuose matyti, kaip aptvertoje teritorijoje žmonės rėkia ant policijos skydų laikančių ir pro juos bandančių prasiveržti vyriausybės pareigūnų.
Kinijos valdžia reagavo greitai ir interneto turinį cenzūruojantys pareigūnai ištrynė iš Weibo platformos vaizdo įrašus, kuriuose matomi piliečių susirėmimai su policija ir yra išreiškiamas nepasitenkinimas Kinijos valdžia. Tačiau panašūs vaizdo įrašai ir toliau yra prieinami kitose, Kinijoje uždraustose, platformose – Twitter ir Facebook.