„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu.
Po mėnesius trukusio tyrimo ir duomenų patvirtinimo, BBC paskelbė Sindziango policijos dokumentų rinkinį, kurie suteikė naujos informacijos ir naujas įžvalgas į uigūrų ir tiurkų tautybės asmenų kalinimo stovyklas regione.
Šį dokumentų rinkinį agentūra gavo dar metų pradžioje. Tarp kitų įslaptintų failų kompiuterių įsilaužėliams pavyko gauti tūkstančius nuotraukų asmenų, kurie buvo ar dar vis yra įkalinti masinėse Sindziango įkalinimo stovyklose. Taip pat buvo patvirtinta šaudymo kol žus politika nukreipta prieš visus, kurie bandys pabėgti.
Gauta informacija buvo paskelbta šią savaitę, kai Kinijoje lankosi Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet. Jos vizito metu yra suplanuotas ir apsilankymas Sindziango regione, tačiau kritikai yra susirūpinę, kad Kinijos valdžia galimai kontroliuos jos kelionę pasirinktu maršrutu.
Kinijos vyriausybė teigia, kad 2017 metais visame Sindziango regione įkurtos perauklėjimo stovyklos tėra paprastos mokyklos. Tačiau gauta įslaptinta informacija paneigia šiuos teiginius, atskleisdama vykdomą vidinę policijos politiką ir niekur prieš tai nerodytas sulaikytųjų nuotraukas.
Kinijos vyriausybė, pasitelkdama kaltinimais vykdant terorizmą, tikslingai bando užslopinti bet kokias uigūrų tautos identiteto išraiškas, kultūrą ir religiją – islamą. Tačiau šie kaltinimai tėra vyriausybės pretekstas įkalinti tūkstančius etninės mažumos atstovų perauklėjimo stovyklose, kuriose vyrauja policijos savivaliavimas ir žiaurios bausmės.
Gegužės 26 dieną Deputatų kongresas Ispanijoje priėmė įstatymą, kuriuo patikslino, kad bet kokie lytiniai santykiai be abipusio sutikimo prilygsta išžaginimui. Šis įstatymas buvo priimtas po kilusio pasipiktinimo ir pasibaisėjimo bendruomenėje po, taip vadinamos, Vilkų Gaujos bylos. Ši byla taip pat davė impulsą ketverius metus besitęsiančiam judėjimui už moterų teises šalyje.
Vyriausybės pasiūlytas „Tik taip yra taip“ įstatymas apjungė seksualinę prievartą ir seksualinį smurtą, ir prilygino šiuos nusikaltimus išprievartavimui. Todėl nuo šiol aukos neturės įrodyti, kad prieš jas buvo pasitelktas smurtas, ar kad aukos bandė pasipriešinti veiksmams.
Kovojimas prieš lyčių nelygybę yra vienas svarbiausių kairiųjų pažiūrų parlamentarų tikslų nu Vilkų Gaujos bylos verdikto priėmimo, kai 2016, per bėgimą su buliais Pamplonoje, penki vyrai, save vadinantys Vilkų Gauja, užpuolė ir grupiškai išžagino 18-metę merginą. Po kelerių metų teismo, 2018 vaikinai buvo nuteisti dėl mažesnio nusikaltimo – seksualinės prievartos, ir vietoj sunkesnės bausmės (22-25 metai kalėjimo) jiems buvo skirta lengvesnė bausmė – 9 metai kalėjime.
Po nuosprendžio priėmimo, tūkstančiai moterų išėjo į šalies gatves, prasidėjo masiniai protestai. Tuo metu pasaulyje buvo taip pat prasidėjęs #MeToo judėjimas, todėl Vilkų Gaujos byla pritraukė ir tarptautinį dėmesį. Po 2019 metais pateiktos apeliacijos, Aukščiausiasis Teismas pakeitė nuosprendį, seksualinę prievartą pakeitė į išžaginimą ir prailgino bausmes.
Gegužės 17 dieną, Ispanijos parlamentas taip pat pateikė įstatymą svarstymui, kuris įteisintų moterų teisę į abortus ir padarytų Ispaniją pirmąja šalimi Europoje, kuri pasiūlytų valstybės finansuojamas atostogas moterims, kurios kenčia nuo mėnesinių skausmų.
Human Rights Watch Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos skyriaus direktoriaus pavaduotojas Michael Page skatina FIFA ir Kataro vyriausybę nustoti išsisukinėti, įsiklausyti į Kataro migrantų šeimų pasakojimus ir pradėti teikti išmokas nukentėjusiems migrantams darbuotojams bei jų šeimoms.
Marul Khatun prisimena, kokia panika ją apėmė, kai ji 4 dienas negalėjo susisiekti su savo vyru Mohammad Naddaf, migrantu darbuotoju Katare. Draugai ir pažįstami prisidėjo prie vyro paieškų, tačiau gyvo jo jau nesurado. Jo negyvas kūnas buvo rasti po 4 dienų.
Nors Marul Khatun norėjo atsisveikinti su vyru Nepale, Mohammad Naddaf kūnas, dėl sužalojimų ir sudėtingų sąlygų liko palaidotas Katare. Tačiau Marul skausmas ties tuo nesibaigė. Mohammado viršininkai Katare atsisakė mokėti bet kokias kompensacijas ir net nesivargino pranešti Marul apie jos vyro žūtį.
Marul istorija ne vienintelė. Per pastarąjį dešimtmetį tūkstančiai migrantų darbuotojų neaiškiomis aplinkybėmis žuvo Katare, kai tuo tarpu dar daugiau darbuotojų kentėjo ir tebe kenčia nuo patyčių ir žiaurumų statant 2022 FIFA pasaulio čempionatų taurės stadionus. Daugelis negavo jokios žalos atlyginimo.
Kataro vyriausybė ir FIFA atstovai turėtų įsiklausyti ir į Manju Devi istoriją. Jos vyras, Kripal Mandal, taip pat prarado gyvybę dirbdamas Katare. Kripal darbdaviai ne tik nesuteikė jokios piniginės kompensacijos už vyro žūtį, bet taip pat nesumokėjo atlyginimo už 15 dienų atliktą darbą. Dabar Manju Devi skęsta piniginėse skolose, kurios atsirado Kripal Mandal bandant užsitikrinti darbo vietą Katare.