TOP3 savaitės įrašai „Twitter“ | 06 17 – 06 24

„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu

Penktadienį Amerikos Aukščiausiasis teismas panaikino galiojusį Roe v Wade  žymųjį 1973 metais priimtą nuosprendį, kuris beveik 5 dešimtmečius suteikė Amerikos moterims teisę į abortus. Džo Baidenas pareiškė, kad ši diena yra liūdna diena visai šaliai. 

Penktadienį išleistame pareiškime teismas paskelbė Misisipės bylos nuosprendį, kad Amerikos Konstitucija nesuteikia teisės į abortus. Teisėjų balsai pasidalino 6 prieš 3. Balsavimą laimėjo konservatorių dauguma. 

Šis nuosprendis seka prieš mėnesį paviešintą nuomonių projektą, kuris pareiškė, kad Roe v Wade turi būti panaikintas. Projektas sukėlė plataus masto protestus ir pasmerkimą visoje šalyje, o teisės į reprodukciją šalininkai teigė, kad milijonai moterų praras galimybę gauti abortus. 

Roe v Wade nuosprendis teigė, kad Amerikos konstitucijoje minima teisė į privatumą apsaugo moters galimybę sustabdyti nėštumą. Tačiau penktadienį priimtame nuosprendyje teigiama, kad Konstitucijoje nėra minima teisė į abortus. 

Pasak teisės į reprodukciją grupės Guttmacher institute, greičiausiai daugiau nei du tuzinai valstijų uždraus abortus, panaikinus 1973 metais priimtą sprendimą. 

Nors nuomonių apklausos Amerikoje rodo, kad dauguma amerikiečių pritaria abortams,  anti-abortų šalininkai ir krikščionys konservatoriai metų metus kovojo prieš Roe v Wade  sprendimą. 

Po daugiau nei dešimtmetį trukusios kovos už moterų teises, besitęsiant karui ir pateikus narystės Europos Sąjungoje pasiūlymui, pirmadienį Ukrainos parlamentas žengė svarbų žingsnį kovojant su smurtu prieš moteris ir mergaites. Didžioji dauguma parlamentarų priėmė Stambulo konvencijos ratifikavimui.  

Konvencija nustato vyriausybėms teisiškai privalomus standartus, kuriais siekiama sustabdyti smurtą prieš moteris ir mergaites, suteikti paramą nukentėjusioms nuo smurto, o nusikaltusius priversti atsakyti už savo veiksmus. 

Kaip ir kitos su žmogaus teisėmis susijusios sutartis, Stambulo konvencija galioja karinio konflikto metu. Kylant susirūpinimų dėl moterų ir mergaičių patiriamo smurto karo metu, sutartis įpareigoja vyriausybę suteikti būtiniausias paslaugas ir būdus seksualinio smurto, išprievartavimo ar kitoms, dėl lyties kilusio smurto, aukoms pasiekti teisingumą. Konvencijoje yra taip pat pateikiami aiškūs į pagalbą aukai koncentruoti etalonai, kurie užtikrina kuo mažesnę papildomą traumą ir žalą nukentėjusiems nuo smurto.

Konvencija taip pat nustato etalonus kovai su smurtu šeimose, kuris ypač išaugo prasidėjus kariniam konfliktui ir išaugus fiziniams, psichologiniams ir ekonominiams iššūkiams, ir sugriuvus socialinės apsaugos sistemai. 

Dar prieš karo pradžią vasarį, visuomenė skatino vyriausybę ratifikuoti Stambulo konvenciją ir imtis griežtesnių priemonių kovojant su smurtu šeimose ir visuomenės požiūriu, stereotipais, kurie tą smurtą kursto. Visuomenė taip pat reikalavo griežtesnių bausmių smurtautojams. 

Grenoblio mieste, Prancūzijoje, buvo priimtas įstatymas, kuris draudžia viešuose baseinuose dėvėti taip vadinamus burkinius (visą kūną, išskyrus riešus, pėdas ir veidą, ir plaukus dengiančius maudymosi kostiumėlius). 

Prasidėjus vietinių musulmonių protestams, 2021 metų gegužę miestas priėmė įsaką leidžiantį plaukikams dėvėti burkinius baseinuose. Tačiau dar tą patį mėnesį Grenoblio administracinis teismas atmetė priimtą sprendimą. Šį atmetimą antradienį patvirtino ir Prancūzijos aukščiausiasis administracinis teismas. 

Prancūzijos valstybės taryba pasirėmė šalyje galiojančiu religijos neutralumu teigdami, kad burkinių leidimas kenkia žmonių lygybei ir stato į pavojų viešųjų paslaugų neutralitetui. Burkiniai taip pat neatitiktų miesto higienos ir apsaugos taisyklėms. 

Religinis neutralitetas yra įteisintas moderniuose Prancūzijos administracijos principuose, kurie buvo paskatinti „atskyrimo įstatymu“, priimtu Emanuelio Makrono vyriausybės, 2021 metais. Įstatymo, kurį rėmė dešiniųjų pažiūrų Vidaus reikalų ministras Gerald Darmanin, paskirtis drausti bet ką, kieno svarbiausias tikslas yra akivaizdžiai susijęs su religine grupe ar religiniais tikslais. 

Islamą išpažįstančios moterys Prancūzijoje, dėl religijos išraiškos draudimų, dažnai negali naudotis viešosiomis paslaugomis. Todėl tokie suvaržymai yra dažnai kritikuojami kovotojų už žmogaus teises, įskaitant ir JT Žmogaus Teisių Komiteto.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *