„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu
Liepos 6 dieną Amnesty International paskelbė Kinijos autonominiame uigūrų regione, Sindziange, sulaikytųjų 48 etninių uigūrų ir kazokų giminaičių parodymus. Tokiu būdu yra siekiama priversti JT Vyriausiąją Žmogaus teisių komisarę imtis veiksmų.
Vyriausioji komisarė Michelle Bachelet iki šiol nėra pateikusi jokių pranešimų apie besitęsiančius žmogaus teisių pažeidimus Sindziange. Tokiu būdu komisarė vis dar nepripažįsta Kinijos valdžios nusikaltimų regione svarbos. Todėl šią savaitę pasibaigsiančiame dar viename JT žmogaus teisių posėdyje ir vėl nebus aptariamos JT išvados apie Sindziango regioną.
Amnesty International generalinė sekretorė Agnès Callamard teigia, kad organizacijos paskelbti šeimų narių parodymai yra lyg veidrodis, leidžiantis pažvelgti į siaubą ir nusikaltimus prieš žmogaus teises, kuriuos patiria sulaikytieji Sindziange. Daugelis žmonių teigė, kad tarp sulaikytųjų yra ne vienas jų šeimos narys. Vieno sulaikyta ir įkalinta yra net 40 giminaičių. Tokie pavyzdžiai įrodo milžiniškus sulaikymo ir įkalinimo mastus.
„Kinijos valdžios atstovai privalo atsakyti už savo veiksmus. Taip pat yra svarbu, kad Vyriausioji komisarė Bachelet po ilgų atidėliojimų paskelbtų ataskaitą, kuri iš karto būtų pristatyta JT Žmogaus teisių taryboje. Bachelet nesugebėjimas viešai pasmerkti nusikaltimus prieš žmogiškumą ir kitus žmogaus teisių pažeidimus Sindziange ne tik trukdo teisingumui, bet kartu daro gėda JT sistemai,“ pareiškė Agnès Callamard.
Milijonai Sirijos gyventojų, kurių gyvenimai ir taip sugriauti daugiau nei dešimtmetį trunkančio karo, gali likti be maisto, medicinos ir kitų išteklių. Liepos 8 dieną Rusija vetavo priemones, kurios suteiktų JT galimybę dar metus naudotis oro maršrutu ir taip suteikti pagalbą sirams.
Diplomatai iš užsienio ir tarptautinės pagalbos darbuotojai meldė Rusiją dar metus leisti veikti humanitariam koridoriuj per Bab al-Hawa Turkijoj iki šiaurės vakarų Sirijoj. JT pagalbos misija, prasidėjusi 2014 metais, baigsis šį sekmadienį.
Trylika JT Saugumo tarybos narių pritarė tęsti humanitarinės pagalbos teikimą. Tuo tarpu Kinija susilaikė ir tik Rusija tam paprieštaravo, teigdama, kad tokios misijos pažeidžia Sirijos suverenitetą. Pasak Maskvos, tik Sirijos prezidentas Bashar al-Assad gali nuspręsti kaip paskirstyti pagalbą iš užsienio.
Rusija pasiūlė alternatyvų planą, kuris leistų koridoriuj egzistuoti šešis mėnesius. Po jų – sprendimus dėl humanitarinės pagalbos priimtų Bashar al-Assad. Tačiau šiam planui nebuvo pritarta baiminantis, kad laikotarpis yra per trumpas ir sukels abejonių tarp aukotojų ir pagalbą teikiančių organizacijų. Taip pat, koridorius būtų uždarytas žiemą – tada, kai pagalba yra reikalingiausia.
Rusijos įgaliotasis JT ambasadorius Dmitry Polyanskiy teigė, kad pratęsimas vieneriems metams ignoruotų Sirijos interesus, bet šešerių mėnesių pertrauka atitolintų visišką koridoriaus uždarymą. Tuo tarpu, Jungtinių Amerikos Valstijų įgaliotosios JT ambasadorės Linda Thomas-Greenfield nuomone, šis balsavimas buvo nulemiantis gyvenimą arba mirtį Sirijos piliečiams, ir Rusija pasirinko pastarąją. Koridoriaus išlaikymas tėra minimalus reikalavimas leidžiantis Sirijos piliečiams išgyventi. Ji ir kiti diplomatai taip pat teigė, kad jie bandys atrasti kitų būdų užtikrinti, kad sirai ir toliau gautų maisto, medicininės ir kitokios pagalbos.
Liepos 7 dieną Europos žmogaus teisių teismas priėmė istorinį sprendimą dėl Graikijos nelegalių ir pavojų gyvybei keliančių metodų apsukant valtis, plukdančias pabėgėlius, atgal į Turkiją.
2014 metų sausio 20 dieną vienuolika moterų ir vaikų, įskaitant ir kūdikius, žuvo prie Graikijos Farmakonisi salos krantų. Išgyvenusieji teigė, kad Graikijos pakrančių apsaugos laivas sparčiai ir esant blogoms oro sąlygoms vilko jų valtį su 28 Afganistano ir Sirijos piliečiais atgal link Turkijos kranto kai valtis apvirto. Graikijos valdžia teigė, kad apsaugos laivas iš tikro vilko valtį link Farmakonisi kranto ir kad valtis apvirto, nes pabėgėliai pradėjo panikuoti.
Graikijos prokurorams uždarius bylą, išgyvenusieji ir žuvusių giminaičiai 2015 metais apskundė šį sprendimą Europos teismui. Po aštuonerių metų teismas nusprendė, kad Graikijos valdžia nepadarė visko, kad per operaciją būtų apsaugoti valtyje plaukę žmonės ir būtų išvengta nelaimės. Teismas taip pat nusprendė, kad Graikijos pareigūnai neatliko deramo tyrimo, galinčio atskleisti priežastis dėl kurių valtis nuskendo, taip pažeisdami plaukusiųjų ir jų giminaičių teisę į gyvybę. Su išgyvenusiais nelaimę Graikijos pareigūnai taip pat elgėsi žeminančiai, nuogai išrengdami viešumoje per apieškojimus.
Human Rights Watch ir kitos organizacijos daug kartų pateikė dokumentinių įrodymų, kaip Graikijos pakrantės apsaugos pareigūnai pasitelkę smurtą perkeldavo pabėgėlius iš Graikijos salų, o iškritusius iš laivų palikdavo jūroje, arba iš motorinės gelbėjimo valties imigrantus perkeldavo į pripučiamą plaustą ir palikdavo juos plūduriuoti Turkijos teritoriniuose vandenyse. Pareigūnai taip pat bandydavo sutrukdyti pabėgėliams sugadindami arba pašalindami variklius ir/arba degalus ir nuvilkdami atgal prie Turkijos, arba pradurdami pripučiamas valtis.
Europos žmogaus teisių teismo sprendimas yra aiški žinutė Graikijai, kad jos veiksmai su pabėgėliais yra netoleruotini. Graikijos vyriausybė turi skubiai imtis priemonių, kad būtų sustabdyti pabėgėlių žmogaus teisių pažeidinėjimai, o iškeltos bylos būtų atidžiai tiriamos.