„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu
Liepos 21 dieną Human Rights Voice organizacija išleido pareiškimą, teigdami, kad dauguma Indonezijos provincijų, tuzinas miestų ir valdžios institucijų moterims ir mergaitėms yra nustačiusios diskriminuojantį ir suvaržantį aprangos kodą. Šių nuostatų žalinga įtaka yra akivaizdi asmeniniuose Indonezijos moterų pareiškimuose.
Laikinoji HRW Azijos departamento direktorė Elaine Pearson teigė, kad Indonezijos prezidentas Joko Widodo turėtų kuo greičiau panaikinti vietinius ir provincijose galiojančius nutarimus, kurie pažeidžia moterų ir mergaičių teises. Jos nuomone, ilgainiui šios nuostatos daro žalą, kurią užbaigti gali tik centrinės valdžios veiksmai.
Vietinės valdžios institucijos, nuo 2001 metų, pradėjo leisti diskriminuojančias nuostatas kaip vykdomuosius įsakus. Pirmieji regionai, kuriose pasirodė nuostatos, buvo trys regentai: Indramayu ir Tasikmalaya Vakarinėje Javos provincijoje ir Tanah Datar Vakarinėje Sumatros provincijoje. Palaipsniui, per pastaruosius du dešimtmečius, varžančios vietinės nuostatos įsigalėjo daugumoje Indonezijos provincijose ir regentuose. Nuo to laiko, milijonai Indonezijos moterų ir mergaičių yra priverstos dėvėti džibabus arba hidžabus.
Liepos 22 dieną Jungtinių Tautų Aukščiausiasis teismas atmetė išankstinius Mianmaro prieštaravimus byloje, kurioje teigiama, kad Pietryčių Azijos valstybės yra atsakingos už vykdomą rohinjų musulmonų genocidą. Toks teismo sprendimas uždegė žalią šviesą Gambijos Tarptautiniam Teisingumo Teismui pateiktai bylai, kurios svarstymas gali vykti metų metus.
Karinės grupuotės valdomas Mianmaras tvirtino, kad Gambija neturėjo teisės pateikti ieškinį Tarptautiniame Teisingumo Teisme. Tačiau teismui pirmininkaujanti teisėja Joan Donoghue paskelbė, kad posėdžio metu buvo nuspręsta, kad visos šalys, priėmusios 1948 metų konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį, privalo veikti ir užkirsti genocidui kelią. Kadangi Gambija yra viena iš konvenciją šalių, ji turėjo teisę kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą.
Šiuo teismo sprendimu ypač džiaugėsi Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi Burmos Rohinja Organizacija JK (The Burmese Rohingya Organisation UK). Organizacija teigia, kad šis nuosprendis yra teisingumo akimirka tiek rohinja mažumai, tiek visiems Burmos piliečiams. Tai parodė, kad galima kovoti su karinės grupuotės nebaudžiamumu. Organizacijos prezidentas Tun Khin taip pat džiaugėsi, kad atmetus Burmos prieštaravimus, bus pagaliau pradėti teismo procesai dėl genocido Burmoje.
Liepos 20 dieną nepriklausomi ekspertai išreiškė susirūpinimą dėl politinių neramumų Šri Lankoje sukeltų rekordiškai aukštos infliacijos, augančių produktų kainų, elektros energijos tiekimo pertrūkių, besitęsiančios degalų krizės ir ekonomikos žlugimo. Šalyje vykstanti krizei taip pat tapo sunku užtikrinti galimybę visiems Šri Lankos piliečiams naudotis žmogaus teisėmis.
Masiniai protestai šalyje prasidėjo dar šių metų kovą piliečiams pasipiktinus dėl maisto, degalų, medikamentų ir kitų svarbiausių produktų trūkumo. Tuometinis prezidentas Gotabaya Rajapaksa taip pat vykdė prastai parengtas ekonomines reformas, tokias kaip mokesčių mažinimą ir skolų mokėjimo tvarkymą, kurios išnaudojo šalies oficialias tarptautines atsargas. Negalėjimas pasinaudoti medicininėmis paslaugomis ir maisto trūkumas ypač pakenkė sergantiems gyventojams, besilaukiančioms ir kūdikius maitinančioms moterims, kurioms reikia pagalbos kasdieniame gyvenime.
Ekspertai pareiškė, kad visas pasaulis turi padėti Šri Lankai tvarkantis su jos šalies ekonomikos žlugimu. Prisidėti turėtų ne tik humanitarinės pagalbos agentūros, bet ir tarptautinės finansinės institucijos, privatūs kreditoriai ir kitos šalys. Tačiau, ekspertų teigimu, bet kokia pagalba turi būti paremta žmogaus teisėmis, įskaitant ir derybas su Tarptautiniu Valiutos fondu.