TOP5 savaitės įrašai „Twitter“ | 01 01 – 01 08

Kiekvieną savaitę „Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu!

Pirmadienį, sausio 4 dieną, buvo minima Pasaulinė Brailio rašto diena. Jungtinių Tautų organizacija (JT) pabrėžė universalios prisilietimais grįstos (angl. touch-based) komunikacijos sistemos svarbą, šitaip užtikrinant aklųjų ir silpnaregių žmonių teises.

Pasak JT ekspertų, žmonės, turintys regėjimo negalią, dažniau patiria didesnį skurdą, netgi smurtą ir daugybę kitų susijusių neigiamų reiškinių. Visuotiniai karantinai, siekiant išvengti koronaviruso plitimo, visame pasaulyje lėmė neįgaliųjų integracijos mažėjimą, dar labiau padidino jų socialinę atskirtį.

Šiandien akivaizdu, kad informacijos žmonėms su negalia teikimas prieinamesniais formatais, įskaitant Brailio raštą ir garso platformas, yra ne tik būtina žmogaus teisių užtikrinimo sąlyga, tačiau ir priemonė padėti tokiems žmonėms apsisaugoti ir apsaugoti kitus globalios pandemijos kontekste, sumažinant COVID-19 plitimą.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimais, visame pasaulyje šiandien yra maždaug 2,2 milijardo žmonių, turinčių regėjimo sutrikimų.

JT praneša apie pavyzdingą moterų įgalinimą vyrų dominuojančiame statybų sektoriuje atsinaujinančios energijos išteklių srityje Libane. RISE2030 – bendruomeniškumu paremta iniciatyva, kuri siekia įgalinti moteris ir jaunimą gyvenančius nepalankiose padėtyse esančiuose regionuose, suteikiant nemokamo švietimo ir įdarbinimo galimybes.

Ši iniciatyva pirmą kartą subūrė vien tik moterų komandą, kuri įdiegė saulės baterijas viename iš atliekų rūšiavimo ir medžiagų panaudojimo centrų Libane, kuris aprūpins aštuoniolika šalies savivaldybių atsinaujinančia energija.

Taip pat, tarp dalyvavių buvo 8% žmonės su negalia bei 42% pabėgėliai. Tai atskleidžia šios iniciatyvos tikslą – ne tik plėsti moterų ir jaunimo įgalinimą, didinti energijos išteklių tvarumą, bet ir mažinti lyčių nelygybę ir stereotipus. Šio projekto pavyzdys yra taikomas ir kitose šalies srityse bei regionuose, siekiant išplėsti šią iniciatyvą tarptautiniu mastu.

Visame pasaulyje pradėta skiepyti nuo koronaviruso. Nors Izraelis sėkmingai lyderiauja tarp pasaulio valstybių pagal visuotinį gyventojų skiepijimą, tačiau pastebima nelygybė Palestiniečių atžvilgiu. Pasak Amnesty International Viduriniųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regioninio direktoriaus pavaduotojo Saleh Higazi tai tolygu institucinei diskriminacijai, nes beveik penki milijonai Palestiniečių, gyvenančių konfliktinėse Gazos Ruožo ir Vakarų Kranto teritorijose, kontroliuojamose Izraelio, nesulaukia vakcinos arba turės laukti žymiai ilgiau nei izraeliečiai. S. Higazi pabrėžia, kad pagal tarptautinės teisės įsipareigojimus Izraelis privalo užtikrinti saugų ir efektyvų skiepijimą visiems šalies gyventojams. Tačiau pastebima diskriminacija sveikatos sistemos atžvilgiu yra daugiau nei pusę amžiaus besitęsiančios platesnės institucinės diskriminacijos, vykdomos Izraelio valstybės prieš Palestiniečius, dalis.

Gruodžio 22 dieną dešimt žmogaus teisių ir sveikatos organizacijų pasklebė bendrą pareiškimą, kuriame nurodė, kad Izraelis privalo suteikti prieinamą skiepijimą nuo koronaviruso Izraelio kontroliuojamo teritorijoje gyvenantiems Palestiniečiams bei užtikrinti visų gyventojų teisę į sveikatą.

Ketvirtadienį Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarnyba išreiškė gilų susirūpinimą dėl daugiau kaip 50-ies asmenų arešto, įkalintų laikantis naujojo Honkongo (specialusis administracinis regionas Kinijoje) nacionalinio saugumo įstatymo, ir paragino juos nedelsiant paleisti.

Turimais duomenimis, trečiadienį, sausio 6 dieną, buvo areštuoti 53 politiniai aktyvistai, akademikai, buvę įstatymų leidėjai, teisininkai. JT žmogaus teisių tarnybos atstovė spaudai Liz Throssell teigė, kad pastaruoju metu vykstantys areštai Honkonge yra grubus žmogaus pamatinių laisvių, įskaitant ir teisę į taikius protestus, pažeidimas.

„Pastarieji įvykiai Honkonge rodo, kad nacionalinio saugumo įstatymas šiandien yra nukreiptas prieš žmogaus teises, yra taikomas siekiant užgniaužti teises į žodžio, taikių susirinkimų ir susivienijimų laisvę“, – kalbėjo Throssell.

Throssell pabrėžė, kad teisės dalyvauti viešuosiuose reikaluose įgyvendinimas tiesiogiai ir per laisvai pasirinktus atstovus yra pamatinė teisė, saugoma Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (angl. International Covenant on Civil and Political Rights). Jos teigimu, valdžios institucijos privalo laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų ir susilaikyti nuo nacionalinio saugumo įstatymo taikymo siekiant užtikrinti pamatines žmogaus teises.


Po daugiau kaip trejus metus trukusio konflikto Saudo Arabija paskelbė atnaujinanti diplomatinius santykius su Kataru.

Ketvirtadienį Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertai pareiškė, kad Saudo Arabijos veiksmai panaikinant sankcijas Katarui yra „teigiamas pirmasis žingsnis“ link normalizuotų santykių Persijos įlankos regione ir ragino Juntinius Arabų Emyratus (JAE), Bahreiną ir Egiptą sekti Saudo Arabijos pavyzdžiu.

„Mane džiugina Saudo Arabijos Karalystės sprendimas atverti sausumos, jūros ir oro erdvės sienas su Kataru ir pakviesti Kataro emyrą dalyvauti Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮB) susitikime Saudo Arabijoje“,- kalbėjo JT specialioji pranešėja Alena Douhan.

Ekspertė paminėjo ir užsienio valstybių (Kuveito ir JAV) įtaką, paskatinusią šiuos teigiamus pokyčius.

Goda Savickaitė

Humanitarinis bendradarbiavimas, lyčių lygybė, diskriminacija

Brigita Mikolajūnaitė

Lyčių lygybė, tautinės mažumos, aplinkos apsauga

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *