TOP5 savaitės įrašai „Twitter“ | 01 08 – 01 15

„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu!

Sausio 10 dieną, praėjus lygiai 19 metų nuo Gvantanamo sulaikymo centro (JAV kalėjimas karinėje bazėje Gvantanamoje įlankoje, Kuboje) veikimo pradžios, Jungtinių tautų žmogaus teisių ekspertai paragino būsimą JAV prezidento Joe Biden administraciją kuo greičiau uždaryti žiauriomis įkalinimo sąlygomis liūdnai pagarsėjusį karinį kalėjimą.

Žmogaus teisių ekspertai perspėjo, kad šiame kalėjime įkalintų žmonių sveikata sparčiai prastėja dėl nežmogiškų ir visiškai netinkamų gyvenimo sąlygų, sukeliančių psichologinę ir fizinę žalą jų sveikatai: „Gvantanamas yra vieta, kurioje vyrauja savivalė ir piktnaudžavimas galia, kur kankinimai ir netinkamas elgesys yra institucionalizuotas, teisinė valstybės principai yra faktiškai neegzistuojantys, o teisingumas paneigiamas“, – kalbėjo ekspertai. 

Be to, jie atkreipė dėmesį ir į neigiamą pandemijos įtaką – dar labiau padidėjusį vyresnio amžiaus kalinių sveikatos pažeidžiamumą. „Pats šios įstaigos egzistavimas yra gėda JAV ir visai tarptautinei bendruomenei, Gvantanamas jau seniai turėjo būti uždarytas“, – svarstė JT ekspertai.

NVO Human Rights Watch vykdomasis direktorius Kenneth Roth pareiškė, kad būsimasis JAV prezidentas Joe Biden ne tik privalo užtikrinti, kad Vašingtonas vėl taptų žmogaus teisių švyturiu, bet taip pat užtikrinti, kad JAV prezidentai ateityje negalėtų apleisti žmogaus teisių taip, kaip tai darė Donaldas Trumpas. K. Roth siūlo, kad vienas iš būdų tai padaryti būtų naujo įstatymo, numatančio platesnį įsipareigojimą žmogaus teisėms, priėmimas.

„Per keturis Trumpo prezidentūros metus pastebimas abejingumas ir priešiškumas žmogaus teisių atžvilgiu. Joe Biden išrinkimas JAV prezidentu suteikia esminių pokyčių galimybę“, – teigia K. Roth.

Prezidentas D. Trumpas ne tik nepaisė žmogaus teisių Amerikoje, bet ir palaikė artimus ryšius bei išaukštino tokias valstybes kaip Rusija, Egiptas, Saudo Arabija. Tai neigiamai paveikė JAV patikimumą žmogaus teisių atžvilgiu. Tačiau K. Roth pabrėžia, kad tai labiau vertinama kaip išprendžiama problema, nei visiška neviltis žmogaus teisių atžvilgiu.

NVO Human Rights Watch (HRW) pabrėžia, kad 2020 m. pateikė naujų iššūkių daugeliui organizacijų, tarp jų ir HRW. Vienas iš organizacijos ekspertų apžvelgė praėjusius metus ir pateikė išsamią santrauką apie iškilusius sunkumus.

COVID-19 pandemija padidino žmogaus teisių pažeidimų skaičių visame pasaulyje. Viena iš didžiausių problemų, apsunkinusių organizacijos veiklą, yra nuotolinis darbas, kontaktų mažininimas ir artimo bendravimo ribotumas. Tai sukėlė didelių iššukių patikimumo atžvilgiu, nes dauguma akis į akį interviu su žmogaus teisių pažeidimus išgyvenusiais žmonėmis ir liudininkais įvykti negalėjo, o dažnai konfliktinėse zonose nuotoliniai interviu nėra įmanomi dėl techninių ir kitų priežasčių.

Tačiau organizacija ėmėsi inovatyvių metodų ir iškilusių problemų sprendimo būdų, tokių kaip satelitinių nuotraukų bei socialinių medijų išnaudojimas bei aktyvesnis bendradarbiavimas ir komunikacija su šalių valdžios atstovais.

Human Rights Watch vykdomasis direktrorius K. Roth išlieka pozityvus, kad daug išbandymų sukėlę 2020 m. privertė ieškoti naujų ir efektyvių būdų sekti žmogaus teisių pažeidimus krizių ir neramumų metu.

Ketvirtadienį Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programa (JTAP) paskelbė 2020 m. prisitaikymo prie klimato kaitos tyrimą (angl. Adaptation Gap Report), kuriame teigiama, jog didėjant klimato kaitos poveikiui, valstybės privalo vykdyti skubią prisitaikymo politiką (angl. adaptation), norint išvengti ekonominės žalos ir kitų materialinių nuostolių.

Tyrime aiškinama, kad nors daugelis pasaulio valstybių daro pažangą atkreipdamos dėmesį ir kurdamos prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas, vis dar egzistuoja didelės spragos finansuojant tokias iniciatyvas. Dėl šios priežasties šalims sudėtinga imtis realių veiksmų, siekiant prisitaikyti prie klimato pokyčių, tokių kaip sausros, potvyniai, jūros lygio kilimas. Pasak tyrimo išvadas pateikusio JTAP direktoriaus Inger Andersen, jau šiandien susiduriame su klimato kaitos iššūkiais, kurie, pasak jo, ilgainiui tik stiprės, labiausiai paveikdami pažeidžiamiausias šalis ir visuomenės grupes.

Sausio 13 d. pirmą kartą Jungtinių Amerikos Valstijų istorijoje JAV Atstovų rūmai antrą kartą priėmė Donaldo Trumpo apkaltos rezoluciją už sukilimo kurstymą ir pareigybinius nusikaltimus. Nancy Pelosi, dabartinė JAV Atstovų rūmų pirmininkė, pabrėžė, kad tai buvo ne tik tiesioginė ataka įvykdyta JAV Kapitolijuje, bet sukilimas prieš Amerikos demokratiją.

“Jis (D. Trumpas) yra aiškus ir esamas pavojus mūsų tautai. Nuo pat lapkričio mėnesio prezidento rinkimų, kuriuos jis pralaimėjo, D. Trumpas melavo apie rezultatus, skleidė savanaudiškas abejones apie demokratiją ir nelegaliai darė įtaką valdžios atstovams, kad šie pakeistų rinkimų realybę. Prezidentas D. Trumpas privalo būti apkaltintas ir Senatas tai turėtų užtikrinti“, – kalbėjo N. Pelosi.

Jungtinių Valstijų Senato nariai turės nuspręsti, ar apkaltinti D. Trumpą, rengdami teismo procesą, kuriame senatoriai veikia kaip žiuri. Tačiau Senato daugumos lyderis Mitch McConnell nepritarė skubiam procesui ir nutarė, kad apkaltos procesas bus pradėtas tik po to, kai Joe Biden bus inauguruotas naujuoju JAV prezidentu sausio 20 d.

Goda Savickaitė

Humanitarinis bendradarbiavimas, lyčių lygybė, diskriminacija

Brigita Mikolajūnaitė

Lyčių lygybė, tautinės mažumos, aplinkos apsauga

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *