TOP5 savaitės įrašai „Twitter“ | 01 22 – 01 29

„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu!

Penktadienį, sausio 22 d., įsigaliojo Jungtinių Tautų Branduolinių ginklų draudimo sutartis. JT atstovų nuomone, šiandien branduoliniai ginklai kelia vis didesnius pavojus ir jų likvidavimas yra didžiausias nusiginklavimo prioritetas. Ši sutartis draudžia šalims gaminti, išbandyti, įsigyti, laikyti ar kaupti branduolinius ginklus. Pagal dokumente nurodomas taisykles taip pat draudžiamas ginklų perdavimas, dislokavimas ar įrengimas bet kurioje pasaulio teritorijoje.

„Pirmą kartą istorijoje branduoliniai ginklai bus neteisėti pagal tarptautinę teisę“, – kalbėjo Kosta Rikos ambasadorė Elayne Whyte, prižiūrėjusi sutarties kūrimą.

Tačiau ekspertų nuomone, draudimą šiandien iš esmės galima laikyti simboliniu: nepaisant to, kad ją ratifikavo mažiausiai 50 šalių, JAV ir kitos pasaulio branduolinės valstybės šios sutarties nepasirašė.

Šeštadienį, sausio 23 d., Maskvoje vyko didžiausias protestas Rusijoje per pastaruosius septynerius metus, virš 100 000 žmonių, kurie palaiko Rusijos opozicijos lyderį A. Navalną. Sulaikyta daugiau kaip 4000 žmonių.

Didžioji dauguma vykusių protestų buvo taikūs – dauguma protestuotojų nepažeidinėjo viešosios tvarkos, tačiau buvo pranešimų apie didelį policijos jėgos panaudojimą, dalis protestuojančiųjų po susirėmimų su policijos pareigūnais liko sunkiai sužaloti.

„Rusijos valdžios institucijos ne kartą slopino žodžio laisvę ir taikius protestus, pasitelkdamos smurtą ir masinius areštus, o sausio 23 dienos įvykiai – ne išimtis“, – kalbėjo Human Rights Watch Rusijos tyrėja Damelya Aitchozhina. Pasak tyrėjos, Rusijos valdžia, suvokdama savo įsipareigojimus gerbti pamatines žmogaus teises, nusprendžia ne tik jas ignoruoti, tačiau ir visiškai sutrypti. Jungtinės Valstijos ir kitos vakarų šalys pasmerkė taikių protestuotojų ir žurnalistų sulaikymą, tačiau Rusija apkaltino JAV kišantis į šalies vidaus reikalus.

Tikėtina, kad artimiausiomis dienomis vyks nauji protestai. Ketvirtadienį publikuotu Twitter įrašu A. Navalnas kviečia susiburti žmones rytoj, sausio 30 dieną.

Europos Centrinio Banko prezidentė Christine Lagarde sveikina pirmą kartą Estijos istorijoje išrinktą moterį premjerę Kaja Kallas. Po korupcijos skandalo žlugus ankstesnei Estijos vyriausybei, sausio 24 d. dvi didžiausios Estijos politinės partijos paskelbė susitarusios formuoti naują vyriausybę, kuriai vadovaus Reformų partijos pirmininkė K. Kallas.

Naujoji Estijos ministrė pirmininkė pažadėjo atkurti šalies reputaciją po dviejų itin neramių metų, kuomet kraštutinės dešinės politinė partija buvo valdančiosios koalicijos dalimi. „Mes vėl užmegsime santykius su savo sąjungininkais, kaimynais ir bandysime atkurti savo, kaip perspektyvios šalies, į kurią verta investuoti, vardą“, – antradienį, davusi priesaiką, kalbėjo naujoji Estijos ministrė pirmininkė K. Kallas.

Pirmadienį naujasis JAV prezidentas Joe Bidenas panaikino Donaldo Trumpo nurodymą uždrausti translyčiams tarnauti ginkluotosiose pajėgose, siekdamas užtikrinti, kad visi, turintys kvalifikaciją tarnauti kariuomenėje, galėtų tai daryti atvirai ir be diskriminacijos.

Translyčiai asmenys – tai asmenys, kuriems būdingas noras išreikšti savo lytinį tapatumą nesivadovaujant biologinės lyties padiktuotomis normomis. Remiantis Gynybos departamento duomenimis 2019 m. JAV kariuomenėje tarnavo net 8980 translyčiai kariai.

„Nuo šiol nebus galimybės lyties tapatybės pagrindu atleisti iš pareigų ar atskirti translyčius karininkus“, – teigiama Baltųjų rūmų pranešime. Pranešime taip pat rašoma, kad lytinė tapatybė neturėtų būti kliūtis karinei tarnybai, o Amerikos stiprybė slypi įvairovėje.

Trečiadienį, sausio 27 d., Lenkijos miestuose dėl abortų legalumo klausimo vėl kilo masiniai protestai, Lenkijos Konstituciniam Teismui dar labiau sugriežtinus abortų tvarką šalyje. Tokio pobūdžio protestai šalyje vyko prieš tris mėnesius.

Praėjus trims mėnesiams po Aukščiausiasiojo Teismo sprendimo abortą, kuomet vaisiui nustatomas apsigimimas, laikyti prieštaraujančiu šalies Konstitucijai, Tribunolas priėmė sprendimą, kuriuo įsigaliojo beveik absoliutus abortų draudimas.

Moterų teisių gynimo grupės Women Strike atstovai bei kitos žmogaus teises palaikančios organizacijos ir asmenys vėlų trečiadienio vakarą išėjo į Varšuvos ir kitų miestų gatves, reikalaudami sušvelninti dabartinį valdžios sprendimą. Lenkijos žmogaus teisių atstovai pasmerkė tolesnį abortų ribojimą, kuris ir iki šiol buvo vienas griežčiausių Europoje, pavadindami tai „moterų tragedija„.


Goda Savickaitė

Humanitarinis bendradarbiavimas, lyčių lygybė, diskriminacija

Brigita Mikolajūnaitė

Lyčių lygybė, tautinės mažumos, aplinkos apsauga

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *