TOP5 savaitės įrašai „Twitter“ | 01 29 – 02 05

„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu!

Pirmadienį, vasario 1 d., po kelias savaitės trukusios įtampos tarp Mianmaro civilinės lyderės Aung San Suu Kyi ir jos Vyriausybės, Mianmaro kariuomenė užgrobė valdžią. Kariai sulaikė demokratiškai išrinktą Aung San Suu Kyi ir kitus civilinius lyderius tą pačią dieną, kai Mianmaro parlamentas, po pernai lapkritį įvykusių visuotinių rinkimų, turėjo susirinkti savo pirmajai sesijai.

JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet išreiškė „gilų nuogąstavimą“ dėl demokratijos ir žmonių pilietinės valios sutrypimo Mianmare, kariuomenei įvykdžius neteisėtą perversmą šalyje.

„Atsižvelgiant į saugumo kontrolę Mianmaro sostinės gatvėse bei kituose miestuose, bijoma, kad nebus išvengta smurto prieš taikius civilius“, – pirmadienį pareiškė M. Bachelet primindama, kad Mianmaro valstybė iki šiol buvo saistoma tarptautinių žmogaus teisių įstatymų ir bet kokios formos žmogaus teisių pažeidimai šalyje bus smerkiami.

Antradienį, vasario 2d., Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 metams ir 8 mėnesiams. Maskvos teismas pripažino jį pažeidusiu anksčiau paskirtos lygtinės pusketvirtų metų bausmės sąlygas.

A.Navalnas ir jo šalininkai po šio teismo sprendimo paragino žmones išeiti į gatves, o pastaruosius du savaitgalius dešimtys tūkstančių žmonių protestavo visoje Rusijoje – nemaža dalis jų buvo suimti.

JT žmogaus teisių tarnyba trečiadienį išreiškė nusivylimą ir nerimą dėl Rusijos opozicijos politiko ir aktyvisto Aleksejaus Navalno nuteisimo ir paragino valdžios institucijas paleisti į laisvę jo šalininkus, suimtus per mitingus, protestuojant prieš jo sulaikymą.

Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva, svarsto griežtų sankcijų įvedimą Rusijai už šiurkščius žmogaus teisių ir pamatinių demokratijos principų pažeidimus.

Vasario 4d. yra minima pasaulinė kovos su vėžiu diena. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad jau daugiau kaip metus plintantis koronavirusas neigiamai paveikė vėžio diagnozavimą ir gydymą visame pasaulyje.

„50 proc. pasaulio vyriausybių patiria dalinį arba visišką onkologijos skyriaus sutrikimą dėl esamos pandemijos“, – teigė gyd. André Ilbawi, atstovuajantis PSO neužkrečiamų ligų skyriui.

Vis dar nėra aišku kuri COVID-19 vakcina yra pati tinkamiausia vėžiu sergantiems pacientams, kurie priklauso padidintos rizikos grupėje.

PSO ekspertai taip pat įspėjo, kad yra tikėtina, jog susirgimai vėžiu didės ateinančiais metais dėl įvairių priežasčių, tokių kaip pasaulinės populiacijos augimas. Manoma, kad 2040 m. vėžinių susirgimų bus 47 proc. daugiau nei 2020 m. Norint tai pakeisti, reikia skirti daugiau finansavimo tyrimams bei imtis efektyvesnių prevencinių priemonių, tokių kaip platesnio moterų ir mergaičių skiepijimo nuo gimdos kaklelio vėžio, kas yra ketvirta labiausiai paplitusi vėžio forma tarp moterų.

Vasario mėnesis yra laikomas „Juodosios istorijos mėnesiu“ (angl. Black History Month) – tradicija prasidėjus dar XX a. pradžioje ir nuo 1976 m. įtvirtinta Jungtinėse Amerikos Valstijose, vėliau išplitusi po Kanadą, Airiją, Didžiąją Britaniją bei Olandiją.

„Juodosios istorijos mėnesio“ idėja prasidėjo dar 1915 m., praėjus pusei amžiaus poto kai JAV Konstitucijos tryliktoji pataisa panaikino vergovę Amerikoje.

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) kviečia pasisemti įkvėpimo iš rašytojo ir pilietinių teisių aktyvisto James Baldwin.

„Neišmanymas, susivienijęs su galia, yra pats nuožmiausiais teisingumo priešas“, – teigė J. Baldwin. Todėl šis mėnuo skirtas prisiminti ir kalbėti apie „juodają istoriją“, afroamerikiečių kilmės asmenų pasiekimus ir jų svarbią rolę JAV bei kitose visuomenėse, keliant sisteminio rasizmo bei rasinės segregacijos klausimus, kas vis dar yra paplitę ir šiandien.

Pirmadienį JT žmogaus teisių komisija palankiai įvertino pokyčius Pietų Sudane – šalyje jau sukurti pirmieji pereinamojo laikotarpio teisingumo mechanizmai, numatyti dar 2018 m. pasirašytame susitarime dėl konflikto Pietų Sudano Respublikoje. Susitarimas pasirašytas siekiant įtvirtinti paliaubas ir taiką bei sušvelninti žalą, sukeltą šioje teritorijoje dėl daugiau kaip šešis metus vykusio pilietinio karo (2013 – 2020 m.) ir kruvinų karinių konfliktų.

Pietų Sudano pereinamojo laikotarpio Vyriausybė praeitos savaitės penktadienį paskelbė steigianti Afrikos Sąjungos mišrų teismą (angl. African Union Hybrid Court), kuris bus pasitelkiamas kovojant su žmogaus teisių pažeidimais. Kitos institucijos – Tiesos, Susitaikymo ir Gydymo Komisija bei žalos atlyginimo ir reparacijų tarnyba administruos smurto aukų fondą.

„Po daugiau nei dvejų metų delsimo Vyriausybė pagaliau žengė pirmuosius žingsnius, inicijuodama pagrindines pereinamojo laikotarpio teisingumo priemones, siekdama išspręsti šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus Pietų Sudane“, – kalbėjo Pietų Sudano žmogaus teisių komisijos pirmininkas Yasminas Sooka.

Goda Savickaitė

Humanitarinis bendradarbiavimas, lyčių lygybė, diskriminacija

Brigita Mikolajūnaitė

Lyčių lygybė, tautinės mažumos, aplinkos apsauga

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *