TOP5 savaitės įrašai „Twitter“ | 02 05 – 02 12

„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu!

Jungtinių Tautų Populiacijos fondas, dar žinomas kaip JT seksualinės ir reproduktyvios sveikatos agentūram kartu su JT švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNICEF) paskelbė, kad per ateinančius 10 metų moterų lytinių organų žalojimo, arba mutiliacijos, atvejų gali padidėti 2 mln. naujų atvejų.

Dėl COVID-19 pandemijos situacija ypač pablogėjo, nes mokyklos buvo priverstos užsidaryti ir programos, skirtos apmokyti ir apginti ir mergaites ir moteris nuo tokių žiaurių praktikų, sustojo.

Tačiau pasak aukščiau minėtų organizacijų vykdomųjų direktorių pandemija tik sustiprino JT Darnaus vystymosi tikslų ambicijas sustabdyti moterų lytinių organų mutiliaciją ir apginti 4 mln. mergaičių ir moterų, kurios yra rizikoje. Šiam tikslui pasiekti reikia ne tik daugiau finansavimo, bet ir efektyvesnio bendradarbiavimo tarp įvairių lygių ir sektorių, t.y. tarp globalių, regioninių, nacionalinių ir vietinių politikos formuotojų bei pilietinės visuomenės atstovų, tokių kaip moterų teisių organizacijos.

Taip pat skleisti bendradarbiavimą tarp mokytojų, gydytojų, religinių lyderių bei policijos ir teismo pareigūnų. Be abejo, vyrai ir berniukai turi svarbią rolę siekiant sustabdyti moterų lytinių organų mutiliaciją, kaip ir pačios nukentėjusios daugiau besidalijančios ir kalbančios apie savo patirtį.

Nepalo migracijos departamentas pasiūlė naują įstatymą, draudžiantį moterims iki 40 metų amžiaus sava valia išvyksti iš šalies. Tai jos galėtų padaryti tik gavusios leidimą iš savo vyriškos lyties giminės atstovo, pvz.: vyro ar tėvo.

Tačiau toks įstatymas pažeistų judėjimo laisvę nurodaytą Jungtinių Tautų visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 13 straipsnyje (“Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai kilnotis ir laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą kiekvienoje valstybėje; kiekvienas žmogus turi teisę išvažiuoti iš kiekvienos šalies, įskaitant savąją, ir grįžti į savo šalį“). Tai taip pat pažeistų deklaracijos 14 straipsnį (“Persekiojamas kiekvienas žmogus turi teisę ieškoti prieglobsčio kitose šalyse ir juo naudotis <…>“).

2013 m. Europos Taryba atliko išsamią analizę apie teisę išvažiuoti iš kiekvienos šalies, įskaitant ir savąją šalį. Šioje analizėje  minima JT Žmogaus teisių komiteto pastaba, kad toks draudimas taip pat tolygu diskriminacijai lyties atžvilgiu, nes vyrams šie draudimai negalioja.

“Teisė išvykti iš kiekvienos šalies yra fundamentali teisė pripažinta keliuose JT žmogaus teisių traktatuose. Nuo šios teisės priklauso ir daugelis kitų teisių. Pvz.: pabėgėlis negali gauti tinkamos apsaugos jeigu jis negali išvykti iš šalies, kurioje jam kyla pavojus. Šis ryšys yra kritinis“, – teigiama Europos Tarybos analizėje.

Tarptautinio Baudžaimojo Teismo (TBT) ikiteisminio tyrimo kamera priėmė sprendimą, nurodantį, kad TBT turi jurisdikciją Izraelio okupuotose Palestinos teritorijose (OPT) padarytiems nusikaltimams nuo 2013 m.

Pagal Romos Statutą TBT turi jurisdikciją sprendžiant šiuos nusikaltimus:  genocidą, nusikaltimus prieš žmoniją, karo nusikaltimus ir agresijos nusikaltimus.

TBT svarstys kaltinimus nukreiptus prieš Izraelio atliktus karo nusikaltimus bei nusiklatimus prieš žmoniją (t.y. persekiojimą, ištrėmimą bei apartheidą prieš civilius Palestinos gyventojus Izraelio okupuotame Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje). Taip pat, TBT svarstys kaltinimus prieš Palestinos ginkluotąsias grupes, kurios kankino ir užpuolė Izraelio gyventojus.  

Šis TBT sprendimas yra istorinis įvykis, suteikiantis naujos vilties nukentėjusiems nuo žmogaus teisių pažeidimų. “Karo nusikaltimų ir nusikaltimų prieš žmoniją kaltininkai daugiau kaip pusę amžiaus išvengė teisingumo. Tad šis TBT sprendimas yra ilgai lauktas žingsnis link teisingumo, sukuriant galimybę užbaigti nebaudžiamumo ciklą OPT žmogaus teisių atžvilgiu“, – kalbėjo Amnesty International Viduriniųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regioninis direktoriaus pavaduotojas Saleh Higazi.

 Penktadienį JT žmogaus teisių tarnyba paragino Indijos valdžios institucijas ir protestuotojus „laikytis maksimalaus saugumo“ jau kelis mėnesius trunkančiuose Indijos žemdirbių protestuose.

„Vykstant žemdirbių protestams, mes raginame valdžios institucijas užtikrinti protestuotojų teises į taikius susirinkimus ir saviraiškos laisvę, o pačius protestuotojus raginame laikytis visų saugumo reikalavimų“, – teigė JT žmogaus teisių tarybos atstovai.

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, tūkstančiai ūkininkų, įskaitant moteris ir pagyvenusius žmones, daugiau nei du mėnesius protestavo Indijos sostinės Delio pakraštyje prieš žemės ūkio įstatymų reformas. Atvykę su traktoriais ir sunkvežimiais šalia greitkelių įrengė stovyklas, užstodami pagrindines miesto gatves.

Nors protestai prasidėjo taikiai, sausio 26 d. užfiksuota smurto protrūkių – dalis ūkininkų įvažiavo į miestą ir susirėmė su saugumo pajėgomis. Pranešama, kad vienas protestuotojas buvo nužudytas, šimtai policijos darbuotojų liko sužeisti.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterres palankiai įvertino naujosios Jungtinių Amerikos Vastijų administracijos įsipareigojimą „vėl glaudžiai bendradarbiauti“ su JT Žmogaus teisių taryba. Beveik prieš trejus metus JAV pasitraukė iš šio daugiašalio organo.

„J. Bideno administracija įsipareigoja vykdyti užsienio politiką, orientuotą į demokratiją, žmogaus teises ir lygybę“, – pirmadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinken. „Efektyvus daugiašalių priemonių naudojimas yra svarbus šios vizijos elementas, todėl JAV Prezidentas J. Biden nurodė Valstybės departamentui nedelsiant atnaujinti ryšius su JT Žmogaus teisių taryba“, – toliau kalbėjo A. Blinken.

Trumpame pranešime JT generalinis sekretorius A. Guterres pabrėžė, kad „JT Žmogaus teisių taryba yra pirmaujantis pasaulinis forumas, kuris aprėpia visus žmogaus teisių iššūkius. Tarybos mechanizmai ir specialios procedūros yra gyvybiškai svarbūs įrankiai norint užtikrinti atskaitomybę ir reikiamus veiksmus žmogaus teisių srityje“.

Goda Savickaitė

Humanitarinis bendradarbiavimas, lyčių lygybė, diskriminacija

Brigita Mikolajūnaitė

Lyčių lygybė, tautinės mažumos, aplinkos apsauga

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *