TOP5 savaitės įrašai „Twitter“ | 03 26 – 04 02

„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu!

Kovo 31 d. buvo minima tarptautinė translyčių asmenų matomumo diena. Translytis asmuo – tai asmuo, kuris netapatina savęs su savo biologiška lytim, bet tapatinasi su priešinga lytim.

Šios tarptautinės dienos proga, Jungtinių Valstijų gynybos departamentas atšaukė buvusio JAV Prezidento D. Trumpo draudimą translyčiams asmenims tarnauti JAV kariuomenėje. Naujosios politikos gairės, kurios įsigalios balandžio 30 d., nurodo diskriminacijos dėl lyties, lytinės orientacijos ir identiteto draudimą bei remiasi orumo ir pagarbos principais. Taip pat, šios gairės įtraukia sveikatos priežiūros paslaugas ir pagalbą lytinio perėjimo (angl. gender transition) metu, užtikrinant asmenų privatumą.

Baltųjų rūmų atstovai teigė, kad: “Amerika yra stipresnė tiek šalies viduje, tiek pasauliniu mastu, kai ji yra labiau įtraukianti“.

Manoma, kad šiuo metu yra apie 15 tūkst. translyčių asmenų, tarnaujančių JAV kariuomenėje.

Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryba, atsižvelgiant į besitęsiančias žmogaus teisių krizes Baltarusijoje ir Mianmare, priėmė rezoliucijas, smerkiančias įvykius abejose šalyse. Tokie žmogaus teisės pažeidimai, kaip brutalios policijos jėgos naudojimas prieš taikius protestuotojus, žiniasklaidos ir žodžio laisvės ribojimai, represijos prieš pilietinę visuomenę, žurnalistus ir žmogaus teisių aktyvistus buvo minimi rezoliucijų priėmimo metu.

Rezoliuciją dėl Baltarusijos palaikė 20 šalių, 7 – susilaikė, dar 20 – nebalsavo. Baltarusijos ambasadorius Yury Ambrazevic nepritarė rezoliucijai, teigdamas, jog: „ [ši rezoliucija] yra tik dar vienas būdas įsitraukti į vidinius šalies reikalus, todėl jai prieštaraujame. Mūsų Vyriausybė nesutinka su subjektyviu vertinimu ir nepgrasįstais kaltinimais, pateiktais rezoliucijoje“.

Atsižvelgiant į situaciją Mianmare (šalis nuo vasario 1 d. yra vadovaujama karinės chuntos), taip pat buvo priimta rezoliucija, patvirtinanti JT Žmogaus teisių tarybos „tvirtą įsipareigojimą palaikyti Mianmaro suverenitetą, politinę nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir vienybę“. Tačiau Mianmaro užsienio reikalų viceminisrtas nepritarė šiai JT rezoliucijai, teigdamas, jog „Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) jurisdikcija nėra taikoma Mianmare, nes šalis nėra pasirašiusi Romos Statuto, kuriuo ir buvo įsteigtas TBT“.

Trečiadienį JT ekspertai išreiškė susirūpinimą dėl Indonezijos Lomboko saloje, Mandalika kurorte, įgyvendinamo 3 milijardų dolerių vertės turizmo projekto, kurio metu dalis salos čiabuvių jau buvo priversti išsikelti, taip pat fiksuojami grasinimai žmogaus teisių gynėjams.

JT specialusis pranešėjas ypatingo skurdo ir žmogaus teisių klausimais Olivier De Schutter kartu su kitais JT ekspertais bendrame pareiškime pabrėžė projekto keliamas grėsmes, tokias kaip vietos bendruomenių išsiuntimą ir namų bei dirbamų laukų, vandens šaltinių, kultūrinių ir religinių vietų sunaikinimą.

Žmogaus teisių ekspertai taip pat kritikavo nepakankamą projekto rėmėjų ir vykdytojų, Azijos infrastruktūros investicijų banko (AIIB) ir kitų privačių verslų atstovų, atidumą ir projekto veiklų išnagrinėjimą (angl. due dilligence), kuris turėtų nustatyti bei užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams, kaip nustatyta JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniuose principuose.

Pasak Oliver De Schutter, vyriausybės, norinčios geriau atsistatyti po COVID-19 „turėtų sutelkti dėmesį į vietos bendruomenių įgalinimą“, taip pat pragyvenimo šaltinių ir dalyvavimo priimant sprendimus didinimą, ragindamas investuotojus „nefinansuoti ir nedalyvauti projektuose ir veiklose, kurios prisideda prie žmogaus teisių pažeidimų ir piktnaudžiavimų “.

Pirmadienį JT žmogaus teisių ekspertai paskelbė įrašą su raginimu įmonėms atidžiai išnagrinėti savo tiekėjus (angl. supply chains), kilus susirūpinimui dėl Kinijoje galimai sulaikytų ir priversitinio darbo stovyklose įkalintų uigūrų kilmės asmenų.

Pranešama, kad daugelis įmonių ir gamyklų, kuriose taikomos neteisėtos praktikos, gali būti vienų iš garsiausių tarptautinių prekės ženklų tiekėjų. „Mes esame labai susirūpinę dėl šių įtarimų, kuriems pasitvirtinus būtų nustatyti sunkaus laipsnio žmogaus teisių pažeidimai“,- kalbėjo žmogaus teisių ekspertai, tiriantys šią bylą.

Pasak šaltinių, uigūrų kilmės darbuotojams buvo taikomos išnaudojančios darbo ir skurdžios gyvenimo sąlygos. Taip pat manoma, kad šimtai tūkstančių jų buvo laikomi taip vadinamose „perauklėjimo“ patalpose, pasižyminčiose ypač žiaurimis sąlygomis.

Trečiadienį JT ekspertai išreiškė susirūpinimą dėl to, kad tebesiaučiant pilietiniam karui Centrinės Afrikos Respublikos (CAR) vyriausybė verbuoja ir naudoja privačius karinius ir užsienio saugumo subjektus (angl. contractors). JT taip pat išreiškė susirūpinimą dėl šių subjektų glaudžių ryšių su ten esančiais JT taikdariais (angl. peacekeepers).

Nuo 2020 m. gruodžio 27 d. įvykusių prezidento rinkimų įtampa CAR ženkliai padidėjo, o ginkluotų grupuočių išpuoliai ir susirėmimai tebėra labai dažnas reiškinys.

„Ši blėstanti takoskyra tarp civilinių, karinių ir taikos palaikymo operacijų karo metu sukuria painiavą dėl teisėtų tikslų ir padidina riziką dėl žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų“, – kalbėjo JT ekspertai.

Goda Savickaitė

Humanitarinis bendradarbiavimas, lyčių lygybė, diskriminacija

Brigita Mikolajūnaitė

Lyčių lygybė, tautinės mažumos, aplinkos apsauga

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *