TOP5 savaitės įrašai „Twitter“ | 04 09 – 04 16

„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu!

Jungtinių Tautų nepriklausomi ekpertai įspėjo Ugandą (šalis rytų Afrikoje) nedelsiant sustabdyti žiaurius puolimus ir represijas prieš politinę opoziciją. Puolimai prasidėjo dar prieš sausio mėnesį vykusius visuotinius rinkimus ir sustiprėjo po ginčijamų balsavimo rezultatų paskelbimo, kas jau pareikalavo daugiau kaip 70 žmonių gyvybių.

Ekspertai ragina valdžios institucijas nedelsiant ir nuodigniai ištirti visus žmogaus teisių pažeidimus ir patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn, įskaitant įtarimus dėl neteisminių žmogžudysčių, savavališko sulaikymo, priverstinio dingimo, kankinimo ir netinkamo elgesio, kėsinimosi į žodžio laisvę bei taikių susirinkimų teisę.

Iš viso jau keli tūkstančiai žmonių buvo areštuoti, kai kurie buvo paleisti, kiti, kaip įtariama, buvo kankinami prieš teismo procesus. Daugelio artimieji nežino suimtų asmenų likimo ar buvimo vietos.

„Piktina tai, kad tie, kurie prašo informacijos apie savo priverstinai dingusius artimuosius, yra represuojami ir suimami“, –  kalbėjo JT ekspertai. „Ugandos Aukščiausiasis Teismas pripažino, jog savavališkas opozicijos lyderio, žinomam kaip Bobi Wine, namų areštas, prieštarauja šalies Konstitucijai ir yra opozicijos slopinimo taktikos ir tinkamo demokratinio proceso nebuvimo reiškiniai“ – tęsė ekspertai.

JT Žmogaus teisių komiteto vyriausioji komisarė Michelle Bachelet baiminasi, kad situacija Mianmare virsta daugialypiu konfliktu. Ji ragina valstybes skubiai daryti spaudimą Mianmaro kariuomenei, siekiant sustabdyti represijas ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus bei galimų nusikaltimų prieš žmoniją vykdymą.

“Mes matėme dar vieną koordinuotą kruviną savaitgalį daugelyje šalies vietų, įskaitant pranešimus apie masinį mažiausiai 82 žmonių nužudymą Bago mieste. Panašu, kad kariuomenė ketina sustiprinti savo negailestingą smurto prieš Mianmaro gyventojus politiką, naudodama karinio lygio ginklus“,- kalbėjo M. Bachelet. 

„Ši situacija turi aiškių Sirijos atgarsių iš 2011 m. įvykių. Ten taip pat matėme taikius protestus, kurie buvo sutikti su brutalia jėga. Besitęsiančios žiaurios, atkaklios valstybės represijos prieš savo piliečius paskatino žmones griebtis ginklų, kas sparčiai sukėlė smurto spiralę visoje šalyje. Tuometinis JT Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras įspėjo, kad tarptautinės bendruomenės nesugebėjimas atsakyti vieningu balsu gali būti pražūtingas Sirijai ir už jos ribų. Pastarieji dešimt metų prodė, kokios siaubingos pasekmės laukė milijonų civilių Sirijos gyventojų“,- tęsė M. Bachelet.

JT ekspertai išreiškė rimtą susirūpinimą dėl daugybės griežtų naųjų teisinių ir administracinių priemonių, kurias Kambodžos Karalystė (valstybė pietryčių Azijoje) priėmė reaguodama į COVID-19 pandemiją ir kurios pažeidžia pagrindines žmogaus teises, įskaitant judėjimo laisvę, teisę į darbą ir teisė į taikius susirinkimus.

Kambodžos Karalystės Prevencinių priemonių kovojant su COVID-19 ir kitomis sunkiomis bei pavojingomis užkrečiamomis ligomis įstatymas, priimtas šių metų kovo 11 d., leidžia nuteistiesiems už ribojimų nesilaikymą skirti laisvės atėmimo bausmes iki 20 metų ir baudas iki 20 milijonų rielių (5,000 JAV dolerių). Įstatymas taip pat suteikia valstybei teisę uždrausti ar apriboti bet kokius susirinkimus ar demonstracijas.

„Pagrindinių laisvių ir teisių apribojimai visuomenės sveikatos sumetimais neturi pažeisti kitų teisių ir laisvių, garantuojamų tarptautinių žmogaus teisių įstatymų, be to, jie turi būti proporcingi, nediskriminaciniai ir taikomi ribotam laikui“,- teigė ekspertai.

Ketvirtadienį nepriklausomi JT žmogaus teisių ekspertai išreiškė gilų apgailestavimą dėl Japonijos sprendimo išleisti daugiau kaip  1,25 mln. tonų  potencialiai vis dar radioaktyvų Fukušimos atominėje elektrinėje naudotą vandenį į Ramųjį vandenyną. Ekspertai perspėja, kad tai gali paveikti milijonus žmonių visame Ramiojo vandenyno regione. Tokio vandens išleidimas gali atnešti nepataisomą žalą ir vandenyno ekosistemai.

„Daugiau kaip 1 milijono tonų užteršto vandens išleidimas į vandenyną kelia didelį pavojų žmonių, gyvenančių Japonijoje ir už jos ribų, teisėms“,- savo pranešime pareiškė su toksinių medžiagų, teisėmis į maistą bei žmogaus ir aplinkos teisių klausimais dirbantys specialieji pranešėjai Marcos Orellana, Michael Fakhri ir David Boyd.  

Žmogaus teisių ekspertus neramina prastėjanti spaudos laisvės ateitis Rusijoje. Šalyje prieš kelias dienas įvyko incidentas, kuomet naktį policija įsiveržė į vieno garsiausių šalies žurnalistų Romano Anino butą ir jį apklausė. Šią savaitę policijos pareigūnai įsiveržė ir į studentų, žmogaus teisių žurnalo „DOXA“ redaktorių, butus bei už jų skleidžiamą, tariamai klaidingą, informaciją patraukė baudžiamojon atsakomybėn. 

Trečiadienį, reaguodama į įvykius, „Amnesty International“ Maskvos biuro direktorė Natalija Zviagina kalbėjo: „Rusijos valdžia pasislinko į naują žemumą, kuomet nusprendė dar labiau sugriežtinti savo ryšį su žiniasklaida, kuri laikoma nelojalia Kremliui. Ekonomines nuobaudas nuobaudomis ir kitomis švelnesnio tipo sankcijas alternatyviai žiniasklaidai keičia dar agresyvesnis žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų persekiojimas, jų įkalinimas. Nutildžius pakankamai drąsius kalbėti žmones, įskaitant studentus, Rusijos spaudos laisvės viltis vis tolsta.“

Goda Savickaitė

Humanitarinis bendradarbiavimas, lyčių lygybė, diskriminacija

Brigita Mikolajūnaitė

Lyčių lygybė, tautinės mažumos, aplinkos apsauga

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *