TOP5 savaitės įrašai „Twitter“ | 05 14 – 05 21

„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu!

Šiandien, gegužės 21 d., Italijos sostinėje Romoje vyksta Global Health Summit, skirtas Didžiojo dvidešimtuko grupės (G20) nariams, kurią sudaro ekonomiškai stipriausios arba sparčiai ekonomiškai besivystančios valstybės kartu su Europos Sąjunga, aptarti svarbiausius su sveikata susijusius klausimus.

NVO Amnesty International ragina lyderius šio specialiaus susitikimo metu aptarti vieningą atsaką į COVID-19 pandemiją, atsisakant intelektinės nuosavybės teisių vakcinų atžvilgiu ir skatinti farmacines kompanijas dalytis gyvybę gelbėjančiomis technologijomis bei praktine patirtimi. Kol kas, dabartiniame „Romos deklaracijos“ projekte nėra minimas vakcinų patentų atsisakymas.

Pabrėžiama, kad dėl vakcinų trūkumo apie 60 tūkst. žmonių kas savaitę miršta visoje Pietų Amerikoje ir Pietų Azijoje, kas sudaro daugiau nei 70 proc. visų mirčių nuo koronaviruso pasauliniu mastu per tą patį laikotarpį.

Šią savaitę kelios Vakarų valstybės paskelbė apie naujas sankcijas Mianmaro karinei chuntai, neteisėtai užgrobusiai valdžią bei jėga vykdančiai protestų malšinimą, pareikalavusį žmonių gyvybių. Tokį Vakarų valstybių žingsnį palankiai įvertino Jungtinių Tautų nepriklausomi žmogaus teisių ekspertai, stebintys situaciją Mianmare.

Ketvirtadienį JT specialusis pranešėjas Tom Andrews paragino visas šalis eiti JAV, Jungtinės Karalystės ir Kanados keliu.

„Būtina, kad tarptautinė bendruomenė priimtų vieningą sprendimą dėl sankcijų griežtinimo, kadangi chunta stiprina represijas prieš Mianmaro gyventojus“, – kalbėjo jis.

Mianmaro kariniai lyderiai, vadinami Valstybine administracine taryba, šių metų vasario mėnesį neteisėtai perėmė valdžią ir pradėjo žiaurias represijas prieš demokratiją palaikančius demonstrantus. JT generalinis sekretorius António Guterres ne kartą ragino kariuomenę gerbti žmonių valią, o jo specialioji pasiuntinė Christine Schraner Burgener tęsia nuolatinį dialogą su pagrindinėmis suinteresuotomis šalimis regione.

Bangladešo valdžia patraukė garsią žurnalistę Rozina Islam baudžiamojon atsakomybėn manomai už tai, kad ji pranešė apie korupciją šalyje ir netinkamą valdymą visuomenės sveikatos sektoriuje, įskaitant vyriausybės atsaką į COVID-19 pandemiją.

R. Islam yra kaltinama pagal Bangladešo Tarnybinių paslapčių įstatymo 3 ir 5 straipsnius bei Baudžiamojo kodekso 379 ir 411 straipsnius, neva Sveikatos apsaugos ministerijoje bandžiusi „rinkti neskelbtinus vyriausybės dokumentus ir juos fotografuoti“. Jei ji bus nuteista, jai gresia laisvės atėmimas iki 14 metų ir mirties bausmės galimybė. Žurnalistai visame Bangladeše protestuoja prieš jos suėmimą ir reikalauja ją paleisti.

„Bangladešo valdžia turėtų pateikti neteisėtų veiksmų įrodymus arba nedelsdama paleisti R. Islamą ir nustoti suiminėti žurnalistus už tai, kad jie dirba savo darbą, kas taip pat reiškia valdžios trūkumų išryškinimą“, – sakė NVO Human Rights Watch Azijos direktorius Brad Adams, pabrėždamas žiniasklaidos laisvės svarbą.

JT ir Amerikos valstybių organizacijos (OAS) paskirti nepriklausomi žmogaus teisių ekspertai paragino Kolumbijos vyriausybę atlikti išsamų ir nešališką tyrimą dėl smurtinių reperesijų prieš protestus šalyje. 

„Esame išties sunerimę dėl perteklinio ir neteisėto policijos ir ESMAD (mobilaus kovos su riaušėmis būrio) jėgos panaudojimo prieš taikius demonstrantus, žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus visoje Kolumbijoje“, – kalbėjo žmogaus teisių gynėjai.

Balandžio 28 dieną dėl siūlomų mokesčių reformų prasidėję protestai vis dar tęsiasi, nepaisant gegužės 2 dienos vyriausybės pranešimo, kad reformų projektas bus atmestas.

Per šį streikų laikotarpį ekspertai gavo pranešimus, kuriuose pranešama apie mažiausiai 26 žmogžudystes, daugiau nei 1870 policijos smurto atvejų, pranešta ir apie 168 žmonių dingimus, 963 tariamai savavališkus policijos sulaikymus. Buvo pranešta apie mažiausiai 12 seksualinio smurto atvejų, 70 užpuolimų prieš žmogaus teisių gynėjus.

Gegužės 17 d., Tarptautinę kovos su homofobija, bifobija, transfobija dieną, Jungtinių tautų švietimo, kultūros ir mokslo įstaiga (UNESCO) pranešė, kad šiandien daugiau kaip kas antras LGBTQI studentas Europoje patyrė patyčias dėl savo seksualinės pakraipos.

Atliktoje apklausoje dalyvavo daugiau nei 17 000 jaunuolių (amžiaus grupė – nuo 13 iki 24 metų). 54% lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių žmonių teigė, kad bent kartą patyrė patyčias dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.

UNESCO pasaulinio švietimo stebėsenos ataskaitos tolesnės išvados parodė, kad beveik šeši iš dešimties mokinių „niekada nepranešė apie patyčių atvejus mokyklos personalui“.

„Daugeliui mokyklų trūksta žinių, kaip paremti ar apsaugoti LGBTQI moksleivius nuo galimo fizinio ar psichologinio smurto“,- sakoma pranešime, pažymint, kad dėstytojų ir kito akademinio personalo veiksmai reaguojant į neigiamas pastabas ir patyčias yra „gyvybiškai svarbūs“ įtraukiajai švietimo sistemai.

Goda Savickaitė

Humanitarinis bendradarbiavimas, lyčių lygybė, diskriminacija

Brigita Mikolajūnaitė

Lyčių lygybė, tautinės mažumos, aplinkos apsauga

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *