TOP5 savaitės įrašai „Twitter“ | 05 21 – 05 28

„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu!

Trečiadienį, gegužės 26 d., Olandijos teismas priėmė itin svarbų sprendimą, kuris numato griežtus apribojimus didžiausiai pasaulyje tarptautinei gamtinių dujų bei naftos gavybos bendrovei Royal Dutch Shell, trumpiau žinomai kaip Shell.  Bylą 2019 m. iškėlė septynios aktyvistų grupės, įskaitant Greenpeace ir Friends of the Earth Netherlands, dar žinoma kaip Milieudefensie, bei daugiau nei 17,000 Olandijos piliečių, išreiškusių susirūpinimą, jog Shell bendrovė kelia grėsmę žmogaus teisėms ir toliau investuodama milijardus į iškastinio kuro gamybą.

Teismo sprendime bendrovei nurodoma iki 2030 m. sumažinti išmetamo CO2 kiekį 45 proc. Sprendime taip pat teigiama, kad šiuo metu Shell bendrovė nepažeidžia savo įsipareigojimų mažinti išmetamų teršalų kiekį, kaip kad teigia aplinkosaugos grupės. Tačiau priduriama, kad dabartinė bendrovės išmetamųjų teršalų mažinomo politika „nėra konkreti, turi daug įspėjimų ir yra paremta socialinių pokyčių stebėjimu, o ne pačios įmonės atsakomybe siekiant sumažinti CO2 kiekį aplinkoje“.

Milieudefensie teigimu, tik 4 proc. visų Shell investicijų yra skiriami tvariai energetikai. Pasak aplinkosaugos organizacijos ekspertų, Shell turi būti atsakinga ir pradėti įgyvendinti naują išmetamųjų teršalų mažinimo politiką, siekiant išvengti didesnės grėsmės visuomenei ir klimatui.

Sekmadienį, gegužės 23 d., Ryanair lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių, prieš kertant Lietuvos oro erdvę buvo įsakytas Baltarusijos prezidento A. Lukashenko nusileisti Minske, Baltarusijos sostinėje, kuomet buvo priverstinai nukreiptas Baltarusijos karinės aviacijos. Pasak A. Lukashenko, toks įsakymas buvo pareikštas neva dėl pranešimo apie galimus sprogmenis orlaivyje.

Nusileidus Minsko oro uoste Baltarusijos karininkai suėmė Baltarusijos disidentą, žurnalistą, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėją ir vyriausiąjį redaktorių Raman Protasevich (26 m.) ir jo merginą Sofią Sapegą (23 m.). Lėktuvu skridę keleiviai buvo laikomi virš 5 val. oro uoste be paaiškinimų ir papildomos informacijos apie susidariusią situaciją.

Tuo tarpu gegužės 23 d. buvo pasirašytas bendras JAV Senato, Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmų, Vokietijos Bundestago, Lenkijos ir Čekijos Senato, Airijos ir Baltijos šalių parlamentų Užsienio reikalų komitetų pirminikų pareiškimas dėl tarpautinės bendruomenės atsako į civilinio orlaivio užpuolimą, skridusį tarp dviejų NATO šalių. Jame kreipiamąsi į Tarptautinę Civilinės Aviacijos organizaciją (TCAO) ir prašoma pašalinti Baltarusiją iš organizacijos bei sustabdyti visus skrydžius virš Baltarusijos. Taip pat kreipiamąsi į NATO ir Europos Sąjungą, siekiant sugriežtinti sankcijas Baltarusijos režimui.

Trečiadienį Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet paragino Libijos vyriausybę ir Europos Sąjungos šalis imtis veiksmų, siekiant apsaugoti migrantus, kurie siekia perplaukti Viduržemio jūrą be galo pavojingomis sąlygomis.

Ragindama skubiai reformuoti dabartinę paieškos ir gelbėjimo politiką bei praktiką, „kuri neapsaugo migrantų nuo pražūtingo likimo, neužtikrina jų orumo ir pagrindinių žmogaus teisių“. Komisarės teigimu, reikia daryti viską, kad išvengtumėme „migrantų kančių ir mirčių jūroje“.

„Kiekvienais metais žmonės skęsta, nes pagalba nėra suteikiama laiku, ar apskritai šios pagalbos migrantai niekad ir nesusilaukia. Tie, kurie yra išgelbėjami, kartais priverčiami grįžti atgal į nesaugias šalis, iš kurių pabėgo“, – kalbėjo M. Bachelet.

JT vyr. žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet paragino dėti visas pastangas, siekiant nutraukti Izraelio okupaciją Palestinoje ir išvengti mirtinų Izraelio ir Palestinos susirėmimų, kurie jau nusinešė šimtus nekaltų civilių gyvybių, įskaitant ir kelias dešimtis vaikų.

Komentare, skirtame JT Žmogaus teisių tarybai (kuri nepalaikė raginimo vykdyti tarptautinį tyrimą dėl eskalacijos okupuotoje Palestinos teritorijoje ir Izraelyje), M. Bachelet pasmerkė Izraelio saugumo pajėgų vykdytus išpuolius, kurių metu žuvo 242 palestiniečiai bei betarpiškus Gazos de facto valdžios „Hamas“ raketų atakas, nusinešusias 10 žmonių gyvybes.

M. Bachelet taip pat palankiai įvertino gegužės 21 dienos paliaubas, tačiau perspėjo, kad iki kito konflikto įsiplieskimo gali būti „tik vienas žingsnis“, nebent būtų išspręstos šio konflikto eskalacijos priežastys.

Penktadienį, gegužės 28 d., buvo minima Tarptautinė menstruacijų, dar žinoma Lietuvoje kaip Tarptautinė moterų sveikatos gerinimo diena.

Šią dieną Jungtinių Tautų lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padalinys (angl. UN Women) paragino žmones daugiau kalbėti apie menstruacijas, nustoti stigmatizuoti ir vengti diskusijų šia, daugelio manymu, vis dar “nepatogia” tema.

Jungtinių Tautų gyventojų fondas remia lygias seksualines ir reprodukcines teises visiems. Savo pranešime šios dienos proga organizacija rašo:

„Kai kuriems žmonėms mėnesinės gali reikšti tik nedidelius nepatogumus, tačiau dideliai daliai moterų tai gali reikšti praleistas galimybes ar orumo praradimą (praleidžiant mokyklą, darbą, sporto rungtynes dėl skausmo ir diskomforto ar asmens higienos priemonių trūkumo).“

Visai neseniai kai kurios šalys, siekdamos kovoti su skurdu ir nelygiomis galimybėmis moterų sveikatos atžvilgiu, suteikė nemokamą sanitarinių priemonių tiekimą (tarp jų Škotija, Naujoji Zelandija, Prancūzija, Namibija ir kitos šalys).

Goda Savickaitė

Humanitarinis bendradarbiavimas, lyčių lygybė, diskriminacija

Brigita Mikolajūnaitė

Lyčių lygybė, tautinės mažumos, aplinkos apsauga

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *