TOP5 savaitės įrašai „Twitter“ | 05 28 – 06 04

„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu!

Penktadienį nepriklausomi Jungtinių Tautų ekspertai paragino Europos tarpvyriausybinę ekspertų grupę užkirsti kelią įstatymų, remiančių psichikos sveikatos prievartos priemones, iniciatyvas.

Penki Jungtinių tautų ekspertai paskelbė pareiškimą, ragindami Europos Tarybos Bioetikos komitetą atšaukti Ovjedo konvencijos papildomo protokolo projektą (sutartis, ginanti žmogaus teises biologijos ir medicinos srityse), kuriuo būtų nustatyta tam tikra prievarta, gydant psichikos sveikatos sutrikimus. Ja, pasak žmogaus teisių ekspertų įtvirtinama „baimė ir stigmatizacija psichosocialinę negalią turinčių žmonių atžvilgiu“.

„Europos neįgaliųjų forumo, Europos psichikos sveikatos ir kitų organizacijų įrodymai ir Jungtinių Tautų pozicija, įskaitant ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, rodo, kad priverstinis gydymas įstaigose yra žalingas – tai žmogaus orumo menkinimas, pažeminimą sukeliantis veiksmas, turintis traumuojantį poveikį.“

Žmogaus teisių ekspertų įsitikinimu, tokie veiksmai nėra suderinami su šiuolaikiniais žmogaus teisių principais ir standartais.

Ketvirtadienį nepriklausoma Jungtinių tautų ekspertė apgalestavo dėl šią savaitę įvykusių išpuolių prieš žmogaus teisių gynėjus Nikaragvoje ir paragino šalies vyriausybę nedelsiant juos sustabdyti.

„Nikaragva neturi kriminalizuoti tokios teisėtos praktikos, kaip dalyvavimas taikiuose protestuose“, – kalbėjo Jungtinių tautų specialioji pranešėja žmgoaus teisių gynėjų klausimais Mary Lawlor. „Valstybė turi užtikrinti žmogaus teisę į taikių susirinkimų laisvę, privalo susilaikyti nuo baudžiamųjų vylų iškėlimo, remiantis neproporcingais kaltinimais“, – pridūrė ji.

Nors po 2018 metų balandžio mėnesį prasidėjusių protestų, susijusių su planuojamomis socialinės apsaugos reformomis ir nepakankamu valstybės atsaku į gaisrą Indio Maíz gamtos draustinyje, praėjo trys metai, tačiau neramumai šalyje vis dar tęsiasi. Į besitęsiančius protestus valdžia reaguoja smurtinėmis priemonėmis ir represijomis, kurios tik padidina neramumų ir visuomenės pasipiktinimo mastą.

Trečiadienį, gegužės 30 dieną, Kanadoje buvo atrasta masinė 215 čiabuvių vaikų kapavietė, primenanti ne tik Kanados vyriausybės žiaurią asimiliacijos politiką, bet ir bandymą slėpti baisių nusikaltimų įrodymus.

Šie vaikai buvo rasti nuo 1987 uždarytoje Kamloops Indėnų Internato teritorijoje, Britų Kolumbijoje, Kanadoje. Tai buvo didžiausias indėnų internatas, turėjęs daugiau nei 500 mokinių, atidarytas 1890 metais Romos katalikų administracijos.

Pasak pirmosios tautos Tk’emlúps te Secwépemc vyriausybės vadovė Rosanne Casimir rastų vaikų, iš kurių jauniausiems buvo tik treji metai, mirtys nebuvo dokumentuotos, norint nuslėpti žiaurius nusikaltimus.

Nuo maždaug 1863 iki 1998 daugiau nei 150 000 čiabuvių vaikų buvo atimti iš savo šeimų ir prievarta išsiųsti mokytis į Kanados indėnų internatus. Tose mokyklose čiabuviai vaikai ne tik negalėdavo kalbėti savo kalbomis ar kitaip reprezentuot savo kultūrą, bet kartu buvo mušami ir kankinami.

2008 metais komisija tyrė šios politikos padarinius ir nustatė, kad dauguma paimtų vaikų vis dėlto negrįžo atgal į namus ir bendruomenę. Tais pačiais metais Kanados vyriausybė atsiprašė už įvykdytus nusikaltimus ir sistemą. Ši Kanados politika Tiesios ir susitaikymo komisijos raporte 2015 metais buvo įvardinta kaip kultūrinis genocidas.

Įkurtas Dingusių Vaikų projektas pradėjo dokumentuoti vaikų, kurie lankė internatus, mirčių datą ir vietą. Iki šios dienos yra identifikuota daugiau nei 4100 mirusių čiabuvių vaikų.

Kinijos vyriausybės įstatymai, apibrėžiantys vaikų skaičių, kurį galinti auginti viena šeima, yra vertinami itin neigiamai. Vyriausybės kišimasis į šeimos planavimą yra peikiamas ne tik už moters reprodukcinių teisių pažeidimą, bet ir dėl moterų diskriminacijos darbo rinkoje kurstymo. Nevyriausybinės organizacijos „Human Rights Watch“ tyrėja Yaqiu Wang, atlikusi 2016-2021 metų analizę, kai šalyje buvo leidžiama auginti iki dviejų vaikų, teigė, kad siekis skatinti susilaukti daugiau vaikų be atitinkamos darbuotojų apsaugos veda prie diskriminacijos prieš dirbančias moteris.

Galimybė auginti dvejus vaikus reiškia tikimybę, jog moteris per savo karjerą ims dvejas motinystės atostogas. Stengdamiesi to išvengti, dauguma įmonių ėmėsi veiksmų, jog bevaikės ar auginančios vieną atžalą moterys negalėtų įsidarbinti. Tyrime dalyvavusios moterys atskleidė, kad darbo interviu metu jų buvo teiraujamasi apie šeimos statusą, planus susilaukti vaikų. Viena iš dalyvių tvirtino, kad trijų darbo pokalbių metu jai buvo atsisakyta suteikti darbo vietą, jei ji planavusi tapti motina. Kitas diskriminacijos pavyzdys – darbo pasiūlymai. Viena įmonė, ieškojusi vadybininko, skelbė, kad kandidatas turėtų būti maždaug 30 – 35-erių metų amžiaus, jau turintis vaikų, gerai atrodantis ir gero charakterio.

Kinijos vyriausybei gegužės pabaigoje įvedus naująjį įstatymą, kuris suteikia galimybę moterims auginti iki trijų vaikų, kritika netyla. Aukšta mokslo kaina, vaikų priežiūros įstaigų trūkumas ir ilgos darbo valandos yra įvardijamos kaip pagrindinės kliūtys turėti didelę šeimą. Atsižvelgdama į tai, Kinijos vyriausybė žada tobulinti motinystės atostogų sąlygas bei suteikti didesnę darbuotojų apsaugą.

Gegužės 30-ąją paminėtos šimtosios Tulsos rasinių riaušių (ang. Tulsa race massacre) metinės. Neramumams trukus trumpiau nei parą, buvo nusiaubtas Greenwood rajonas, kurio dauguma gyventojų buvo afroamerikiečiai. Riaušių metu buvo sunaikinti daugiau nei 1200 namų, žuvo 300 afroamerikiečių, o nuo aštuonių iki dešimties tūkstančių Greenwood gyventojų liko be pastogės.

Už nusikaltimus atsakingi asmenys taip ir nebuvo nubausti. Tačiau nors ir praėjus šimtui metų, žalos atlyginimas yra būtinas. Nevyriausybinė organizacija „Human Rights Watch“ savoje pozicijoje kritikavo valstybės bei miesto nepavykusius bandymus atstatyti sugriautą teritoriją, istorijos apie riaušes dangstymą bei diskriminuojančių įstatymų įteisinimą, dėl kurių Tulsos bendruomenė yra kaip niekad susiskaldžiusi. Dauguma afroamerikiečių šiuo metu gyvena šiaurinėje Tulsos dalyje, kuri kenčia didesnį nepriteklių nei kitos miesto dalys.

Jog žuvusiųjų atminimas būtų tinkamai pagerbtas, o afroamerikiečių bendruomenė suvienyta, žmogaus teises ginanti organizacija kviečia valstybines institucijas bendradarbiauti su paveiktos bendruomenės nariais ir sudaryti žalos atlyginimo planą. Riaušių aukų giminaičiams bei riaušes išgyvenusiems turėtų būti išmokėtos kompensacijos, o taip pat sudaryta komisija, kuri išanalizuotų vergijos bei rasistinių įstatymų pasekmes. Pasak „Human Rights Watch“, šios priemonės yra būtinos, jog Tulsos bei kitos bendruomenės imtų „gyti“.

Brigita Mikolajūnaitė

Lyčių lygybė, tautinės mažumos, aplinkos apsauga

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *