TOP5 savaitės įrašai „Twitter“ | 06 11 – 06 18

„Žmogaus teisių balsas“ apžvelgia svarbiausias žmogaus teisių naujienas pasaulyje. Sek pasaulio pulsą per tweetus kartu!

Pirmadienį, minint Pasaulinę kovos su pagyvenusių žmonių diskriminavimu dieną, nepriklausoma Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertė Claudia Mahler paskelbė pareiškimą, kuriame teigia, jog pastaruoju metu padaugėjo „nerimą keliančių pranešimų visame pasaulyje, kuomet senjorų globos namuose fiksuojamas aplaidumas, tinkamų sąlygų ir paslaugų, įskaitant ir sveikatos priežiūros ir teisines paslaugas, nebūvimas“.

COVID-19 pandemija, ekspertės manymu, padidino smurto, prievartos ir nepriežiūros riziką vyresnio amžiaus žmonėms, kuriais rūpinasi šeimos nariai ar globėjai. C. Mahler taip pat mano, kad „iššūkiams ir kliūtims, siekiant surasti veiksmingą žalos atlyginimą ir teisinius gynimo būdus, buvo skirta nepakankamai dėmesio“.

Senjorai, kaip ir kitos nuo COVID-19 nukentėjusios visuomenės grupės, privalo sulaukti tinkamo dėmesio bei pagalbos, sprendžiant kompleksiškas problemas, kurios reikalauja visuomenės įsitraukimo.

Pirmadienį Jungtinių Tautų vaiko teisių komitetas paskelbė, jog Ispanijos valstybė neužtikrino aštuonerių metų marokiečių berniuko, gyvenančio Melilijos mieste Ispanijoje, teisės į mokslą, nesuteikusi jam galimybės mokytis valstybinėje mokykloje po to, kai buvo patvirtinta jo gyvenamoji vieta Ispanijos teritorijoje.

„Berniukas gimė Melilijoje 2013 m. ir nuo to laiko gyvena Ispanijos anklave. Kai jam buvo šešeri metai, berniuko marokietė mama bandė jį išleisti į mokyklą, tačiau valdžia nepripažino jų gyvenamosios vietos. Nepaisant kelių teisminių procesų, tiek vietos administracinės, tiek teisminės institucijos atsisakė leisti marokiečiui berniukui lankyti valstybinė mokyklą Ispanijoje.“, – rašo Jungtinių Tautų specialieji pranešėjai.

Problema  buvo išspręsta šių metų kovo mėnesį, kuomet Ispanijos švietimo ministerija įsakė vietos valdžios institucijoms priimti berniuką. Žmogaus teisių ekspertų teigimu, sprendimas priimtas per vėlai, kadangi dėl užsitęsusio proceso vaikas praleido dvejus metus trūkusį formalųjį švietimą, o ilgo nebuvimo mokykloje žala yra ilgalaikė.

Antradienį. birželio 15 dieną, Žmogaus teisių stebėtojas pasidalino 96 psl. raportą iš Pietų Korėjos, pavadinimu My Life is Not Your Porn’: Digital Sex Crimes in South Korea. Šiuo metu skaitmeniniai seksualiniai nusikaltimai (miniatiūrinės kameros padarytos nuogų kūnų, seksualinės sueities ar išprievartavimo, ir t.t. nuotraukos ar vaizdo įrašai (dažniausiai moterų), kurie po to yra talpinami internete ir dalijami be sutikimo/leidimo) plinta nesustabdomai ir daugelis moterų bei merginų bijo, kad gali tapti šio nusikaltimo aukomis. Tai daro neigiamą įtaką jų gyvenimo kokybei, o moterys, kurios jau yra nukentėjusios nuo šio nusikaltimo, yra planavusios palikti šalį ar atlikti savižudybę.

Pasak raporto bendraautorės Heather Barr, Pietų Korėjos baudžiamosios teisės sistemoje vyrauja darbuotojai vyrai, todėl jie nesupranta ir nenori pripažinti, kad šie nusikaltimai yra sunkūs, kadangi kiekvienas, kuris užtiks nuotrauką ar vaizdo įrašą internete, gali pasidaryti ekrano nuotrauką. Taip vaizdai internete gali pradėti plisti nebekontroliuojamai, tuo tarpu nusikaltimo aukos susidurs su nusikaltimais iki gyvenimo pabaigos.

Pietų Korėjos vyriausybė turėtų siekti ne tik lygybės teisėsaugos institucijose įdarbinant daugiau moterų policininkių, prokurorių, teisėjų, bet kartu ir įteisinti griežtesnes baudas už skaitmeninių seksualinių nusikaltimų darymą bei įrašų ir nuotraukų nelegalų platinimą.  

Vengrijos įstatymų leidėjai antradienį patvirtino įstatymą, draudžiantį nepilnamečiams asmenims platinti bet kokio tipo turinį, kuriame vaizduojamas homoseksualumas ar translytiškumas. Įstatymą palaikantys politikai teigė, kad šis įstatymas padės kovoti su pedofilija, tačiau žmogaus teisių aktyvistai tai vadina diskriminacija prieš LGBT bendruomenę. Pirmadienį, prieš balsavimą parlamente, prie parlamento pastato Budapešte susirinko dešimties tūkstančių minia, protestuojanti prieš įstatymo projektą. Tačiau protestuotojų prašymas nebuvo išgirstas.

Naujausiam parlamento išpuoliui prieš LGBT bendruomenės teises buvo gausiai pritarta: konservatyvi valdančioji partija bei likę dešinieji parlamento nariai balsavo už. Visos opozicijos partijos balsavimo sesijoje nedalyvavo, taip išreikšdamos nepritarimą įstatymui. Įstatymas patvirtintas 157-1. Tai nėra pirmasis šios valdančiosios daugumos įteisintas LGBT bendruomenę stigmatizuojantis įstatymas. 2020 metų gegužę parlamentas nusprendė, jog translyčiai žmonės negalės legaliai įteisinti savo lyties tapatybės asmens dokumentuose. Žmogaus teisių gynėjai pasmerkė šį sprendimą, teigdami, jog tai translyčiams asmenims kels ne tik didelius nepatogumus, bet ir gėdą.

NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenberg pirmadienį pranešė, jog organizacija planuojanti sugriežtinti savo poziciją dėl Kinijos. Vardindamas priežastis, kodėl bus imamasi tokių veiksmų, sekretorius paminėjo augančias karines pajėgas: dideles investicijas į pažangias ginkluotės sistemas bei atominius ginklus. Grėsmė kyla ir dėl Kinijos pademonstruotos prievartos Pietų Kinijos jūroje bei mėginimo kontroliuoti NATO narėms ypač svarbias telekomunikacijos priemones. Tačiau Stoltenberg taip pat pabrėžė, kad Pekinas išliks NATO partneriu sprendžiant globalias problemas, kaip klimato kaita ir ginklų kontrolė.

NATO generalinio sekretoriaus komentaras nuskambėjo netrukus po G-7 valstybių išplatinto pranešimo, skatinančio Pekiną „gerbti žmogaus teises ir fundamentalias laisves, ypatingai atsižvelgiant į įvykius Xinjiang regione ir Honkonge“. Sophie Richardson, „Human Rights Watch“ Kinijoje vadovė, komentuodama G-7 pranešimą, teigė, jog valstybių reakcija buvo laukta, tačiau jos galėjusios imtis papildomų veiksmų – bendrų sankcijų bei tyrimo Xinjiang regione, kur kaip manoma vykdomas uigūrų (ang. Uighur) tautos genocidas, iniciavimo. Anksčiau šiais metais ES nusprendė taikyti sankcijas prieš Kiniją dėl „savavališkų [uigūrų] įkalinimų“. Reaguodama į šias priemones, Kinija atsakė kontra-sankcijomis prieš Europos Parlamento nares.

Brigita Mikolajūnaitė

Lyčių lygybė, tautinės mažumos, aplinkos apsauga

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *